Platelių ežero vanduo suputojo trisdešimtąjį kartą
Prieš trisdešimt metų startavęs Platelių plaukimo maratonas šiemet jau – jubiliejinis. Jei pirmajame maratone dalyvavo vos 11 dalyvių, į praėjusį šeštadienį prie Platelių jachtų klubo vykusį trisdešimtąjį sugūžėjo 171 plaukikas. Mėgėjai ir profesionalai, vietiniai ir atvažiavę iš kitų rajonų, lietuviai ir užsieniečiai nepabūgo Žemaitijos ežero gelmių ir plaukė kas trumpesnį, kas ilgesnįjį nuotolį.
Drąsuolius žvilgsniais nulydėję ant kranto likę žiūrovai nebuvo nuskriausti – galėjo save išmėginti vandenyje traukdami virvę, nešdami alaus statinę ar lenktyniaudami netradicinėmis, pačių sumanytomis, plaukimo priemonėmis.Prieš tai buvęs lietingas, tą dieną oras buvo kaip užsakytas, todėl į vandenį atsigaivinti traukė ne tik pagrindinių nuotolių, bet ir šimtą metrų panorę plaukti dalyviai.
Netrukus prie kranto linijos išsirikiavo ir kiti, didžiojo ir mažojo maratono plaukikai, iš kurių jauniausiajam – vienuolika, vyriausiajam – septyniasdešimt metų. Išgirdę lenktynių starto švilpuką, jie puolė į vandenį, po savimi palikdami baltus vandens purslus ir ne tokius greitus varžovus. Ilgąją, pusketvirto kilometro, distanciją plaukti pasirinko 20 narsuolių, likusieji sugrįžo įveikę 1,8 kilometro.
Plaukikams pasinėrus į bangas, sausumoje likusius žiūrovus linksmino Giedrės Žlibinienės vadovaujamos „Rivos“ šokėjos. Stipruoliai dalyvavo 35 kilogramus sveriančios alaus statinės nešimo rungtyje vandenyje. Dalyvių moterų neatsirado, o vyriškiai statinaitę nešė tai užsikeldami ant pečių, tai rankose ar glėbyje laikydami, kaip mylimą moterį. Kai kas net iš anksto buvo pasiruošę – mūvėjo pirštines. Slydo statinė iš rankų dažnam nešikui, vienam slysdama net praskelė galvą…Virvės traukimo rungtyje tiek vyrai, tiek moterys laikėsi įsikibę virvės lyg krentantys uolos krašto. Žiūrovai stebėjo gerą renginį.
Sulaukus plaukikų ir susumavus abiejų maratonų rezultatus, paaiškėjo, kad, kaip ir pernai, nosis visiems nušluostė kauniškiai. 3,5 kilometro nuotolį greičiausiai įveikė kauniškis Simas Žiaukas, antrasis buvo jo kraštietis Marius Mikalauskas, trečioji atplaukė moteris – Guoda Jonelytė iš Panevėžio. Mažojo maratono (1,8 kilometro) distanciją greičiausiai įveikė trys kauniškiai. Pirmasis buvo Grantas Dapkus, antrasis – Jonas Zakarauskas, trečioji – Erika Bespalko.
Vieno iš maratono sumanytojų Eugenijaus Bunkos prizu kasmet apdovanojamas į Platelių maratoną iš toliausiai atvykęs plaukikas. Šiemet tai – Sebastijanas iš Pietų Prancūzijos Oranžo miesto, dalyvavęs mažajame maratono plaukime.Jubiliejinio plaukimo maratono metu padėkų sulaukė ir jo pradininkai – Benas Čiutys ir Eugenijus Bunka, nuolatinis dalyvis, mūsų klubo narys, Antanas Guoga (beje, jau plaukė 50-tąjį savo maratoną karjeroje), rengėjai – Vaclovas Buivydas ir Alvydas Viršilas.
Kitas plaukimo maratonas vyks Sudeikiuose, Utenos raj. Alaušo ežere, rugpjūčio 13 dieną. Po šio trečiojo maratono bus susumuoti visi taškai ir įteiktas nugalėtojams pagrindinis prizas – MOTOROLERIS.
Čia rasite maratono rezultatus: failai/Plateliai 2011.pdf
Taškų lentelė po 2-jų maratonų: failai/plateliaigrand prix taskai.pdf
„Varžybos rengiamos atviruose vandens telkiniuose, vadinamos vandens telkinių plaukimu arba maratonu. Pasaulyje plaukimo maratonai vyksta ežeruose, jūrose, vandenynuose. Netgi pirmų Olimpinių žaidynių plaukimo varžybos vyko atvirame telkinyje, Zea įlankoje.Plaukimo atviruose vandens telkiniuose varžybos rengiamos ir Lietuvoje. Pirmasis – lietuviškasis- plaukimo maratonas „Žaliasis tiltas – Aleksoto tiltas“ vyko Kaune. Vilniuje plaukikai plaukė Nerimi prie Sporto rūmų. Be to masiniai plaukimai buvo rengiami Kauno mariose, Lampėdžių karjeruose, Kuršių mariose.
Didžiausio plaukikų dėmesio sulaukė populiariausias Lietuvoje plaukimo maratonas Platelių ežere, kurį pirmąkart 1982 m. organizavo plateliškis Eugenijus Bunka ir „Nemuno“ draugijos Plungės skyriaus pirmininkas Benas Čiutys. Dabar renginį organizuoja Platelių jachtklubas „Žalgiris“ ir Plungės rajono savivaldybė (Dovilė Diegytė, Birutė Statkevičienė, Lietuvos kūno kultūros akademija, 2004-11-11). Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje maskviškis Sergejus Ščiokinas „Izvestijų“ laikraštyje perskaitė mažą žinutę apie buriavimo varžybas Plateliuose.
Tais pačiais metais jis sėdo ant „Javos“, į lopšelį įsisodino žmoną ir pirmą sykį atvažiavo prie ežero. Taip prasidėjo vasarotojų iš Maskvos, Leningrado antplūdis, nes plateliškių dėde Serioža vadintas, buvęs TSRS gynybos ministro adjutantas, vėliau atsivežė savo artimuosius, tie – savo draugus, draugai – draugus…
Vienas iš jų buvo amžinai nenustygstantis Nikolajus Juchninas. Mokslininkas geofizikas, net tada, kai dirbo JAV branduolinio ginklo bandymų tarybinėje kontrolės grupėje, iš Amerikos grįžęs lėkdavo į Platelius. Viską, ką darė, Nikolajus mėgo paversti varžybomis: ar griovius kasė, ar kelmus vertė, vis kvietė į dvikovą šalia dirbančius.
O kai susitiko Ščiuka (Lydeka) pravardžiuojamą plungiškį Romą Butkų, pristojo prie jo siūlydamas palenktyniauti, kas greičiau nuplauks iki Pilies salos ir atgal. Štai tada ir gimė idėja pirmą kartą surengti tokias varžybas ir į jas pakviesti visus norinčius. „Kibirkšties“ laikraščio, kuriame tuomet dirbau, redaktorius Vladas Kalvėnas pritarė minčiai, leido redakcijos spaustuvėje išspausdinti diplomus. Į talką pakviečiau tuometinį „Nemuno“ sporto draugijos rajono tarybos pirmininką Beną Čiutį, kuris apsiėmė varžybas surengti. Tad organizatoriai buvo „Kibirkšties“ laikraščio redakcija ir „Nemuno“ sporto draugijos rajono taryba, o rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Haligas Buivydas atvažiavo į varžybas, anot jo pajuokavimo, pažiūrėti, kaip „Bunka su Čiučiu žmones skandins“.
Nors vėliau sporto varžybomis virtęs, lengva ranka „Žemaitišku Lamanšu“ pavadintas plaukimas buvo sumanytas kaip pramoga, jau pirmą kartą į jį susirinko gerai vandenį pažįstantys plaukikai. Kvietėme juos iš visos Lietuvos, tačiau be plateliškių dar startavo tik palangiškiai, gargždiškiai ir iš Kauno atvažiavęs Antanas Guoga. Žinoma, plaukė ir Nikolajus Juchninas bei Romas Butkus, o prie jų prisidėjo ir leningradietė Marija Rostovskaja. Antanas Guoga plaukė irdamasis sugipsuota koja. Iki šiol jis nepraleido nė vieno plaukimo, o tas jo kojos gipsas tapo vos ne varžybų simboliu.
Pirmuoju varžybų nugalėtoju tapo palangiškis Egidijus Bružas, 1752 metrų distanciją įveikęs per 32 minutes ir 35 sekundes. Tiesa, tada dar nebuvo aišku, kokį atstumą plaukė varžybų dalyviai, nes tik kitą žiemą su plateliškiu Pauliumi Šatkausku pėdinome ledu ir virve matavome atstumą nuo kranto iki Pilies salos. Žinoma, tikslumo trūko, tačiau, kad nepamirštume, ant jachtklubo dirbtuvių sienos užrašėme tiek, kiek pamatavome – 876 metrai į vieną pusę. Dirbtuves nugriovė, dabar vėl visi sako, kad varžybų dalyviai plaukia apie du kilometrus.
Nuo pat pirmojo karto iki dabar rengti varžybas savanoriškai prisidėjo Platelių jachtklubas ir jo vadovas Vacys Buivydas, kiekvienais metais užsikraudamas vis didesnę naštą. Po kelerių metų organizavimo rūpesčius perėmė Rajono vykdomojo komiteto sporto skyrius, tad mudu su Benu džiaugiamės plaukimo maratoną perdavę į geras rankas. O prieš porą metų įsteigėme varžybų sumanytojų prizą ir įteikiame jį iš toliausiai į Platelius atvažiavusiam sportininkui. Vienas prizų yra Vokietijoje.. Gali būti, kad šiemet jis iškeliaus į Irkutską, iš kur žada atvažiuoti ten dabar gyvenantis Nikolajus Juchninas.
Eugenijus Bunka: O pradžia buvo tokia… „Tokių varžybų Plateliai dar nebuvo matę. Žiemą ant ledo varžosi poledinės žūklės mėgėjai, vasarą sklando bangomis buriuotojai, kasmet savo sugebėjimus rodo gelbėtojai, bet plaukikų dar neregėjo. Pirmą kartą „Nemuno“ sporto draugijos rajono taryba ir „Kibirkšties“ laikraščio redakcija organizavo plaukimą Jachtklubas – Pilies sala – Jachtklubas. Startą davė draugijos tarybos pirmininkas Benas Čiutys. Sumirgėjo bangose įvairiaspalvės kepuraitės, ėmė tolti nuo kranto ir pavirto mažyčiais taškeliais valčių lydimi plaukikai… „Žemaitiško Lamanšo“ trasa atidaryta. Visų plaukikų, žiūrovų, varžybų organizatorių nuomonė vieninga – varžybos turi tapti tradicinėmis…“(Plungės rajono laikraštis „Kibirkštis“, 1982 m. liepos 31 d.).
Platelių plaukimo maratono pradininko Eugenijus Bunkos žodžiai buvo pranašiški. Pradedant 1982 m. Platelių plaukimo maratonas kasmet liepos paskutinį šeštadienį sukviečia plaukikus iš visos Lietuvos parungtyniauti ir pabendrauti. Pirmajame maratone dalyvavo 16 plaukikų, o pastaraisiais metais jų skaičius, priklausomai nuo vandens ir oro temperatūros, siekia iki 100 ir daugiau. Rekordinis plaukikų skaičius – 175 plaukė jubiliejiniame XXV-ajame maratone. Platelių plaukimo maratonas, prieinamas visiems – mažiems ir dideliems, profesionalams ir mėgėjams.
Čia rasite visus Platelių maratonų
rezultatus nuo 1982m.: failai/visu_plateliu_maratonu_rezultatai_1982-2009.pdf
Pirmasis Plaukimo maratonas 1982 m.