Blog Page 12

0 962

Puikiosios veteranų varžybos Valmieroje

Šiemet, jau 15 – tą karta Valmieroje (Latvija) vyko tarptautinės veteranų plaukimo varžybos. Jose dalyvavo Estijos, Lietuvos, Suomijos ir Rusijos plaukikai. Varžybos vyko 25 m plaukimo baseine, kuriame 4 takeliai. Baseinas, nors jau jis senas, tačiau labai jaukus. Tą jaukimą priduoda aukštos lubos ir draugiški profesionalūs teisėjai ir geros nuotaikos nestokojantys varžybų dalyviai. Teisėjavo jauni Valmieros plaukikai, kurie su nuostaba ir pagarba sekė “senukų” startus.

Varžybose dalyvavo apie 80 dalyvių. Buvo rungtyniaujama vidutiniuose ir ilguose, o kitą dieną sprinteriniuose nuotoliuose. Kas norėjo galėjo tą pačią varžybų dieną plaukti ir 100 m l.st. ir 1500 m. 1500 l.st. vyrų nuotolyje buvo sukomplektuoti net 3 plaukimai. Buvo plaukiamas ir 200 bei 400 m kompleksiniu plaukimu. Moterų tarpe 400 m plaukusi kaunietė Birutė Statkevičienė parodė vieną geriausių rezultatų pasaulyje savo amžiaus grupėje. (55-59 m.) Jos rezultatas 6 min. 22,14 sek. Greitai 200 m krūtine plaukė klaipėdietis Igoris Volkovas. Jo rezultatas 2.56,82 yra naujas Lietuvos vyrų rekordas (45-49 amžiaus gr.). 

Po pirmos varžybų dienos visi plaukikai buvo pakviesti iškilmingai vakarienei, kur netrūko linksmų žaidimų, sąmojaus, šokių ir jaunatviškos energijos proveržio. Tikrai buvo linksma ir smagu, nes daugelis plaukikų, jau draugauja šeimomis ir be varžybų ir draugų negali gyventi.

Kitą varžybų dieną plaukikai rungėsi visuose nuotoliuose po 50 m. Varžybų pabaigoje buvo surengtos estafetės 4x25 m l.st., kuriose dalyvavo po du vyrus ir dvi moteris.  Pasibaigus varžyboms, visi dalyviai, buvo apdovanoti suvenyrais ir nepaprasto grožio marškinėliais ( dalyvius matome nuotraukoje). Buvo išrinkti geriausi varžybų plaukikai.

Kad neprailgtų bendras rezultatų suvedimas, varžybų organizatoriai veteranus pavaišino pietumis: ant laužo keptomis dešrelėmis, garintomis daržovėmis ir kitais skanėstais. Prieš išvykstant varžybų organizatoriai padėkojo visiems dalyviams ir ypač plaukikams iš Lietuvos, kurių tikrai nebuvo mažai. Lietuvai atstovavo Kauno “Vandenyno Extra FM”, “Tako”, Kaišiadorių “Ilgaplaukių”, Klaipėdos “Nendrės”, Marijampolės “Torpedų” veteranų komandos. Plaukimo varžybomis domėjosi vietinė TV, radijas. Buvo imami interviu iš dalyvių, komandų vadovų, organizatorių.

Dalyviai vienbalsiai kartojo, kad tai vienintelės Baltijos šalyse vykdomos varžybos, kur veteranai gali plaukti ilgus nuotolius trumpame baseine.

Čia rasite varžybų rezultatus: failai/Protokols_OtraElpa_2010[1].pdf

0 602

Tallinn Open meet 2010

 

XXVII Talino OPEN meet plaukimo veteranų čempionatas įvyko 2010 m. balandžio 10–11 dienomis. Šių  metų varžybos yra skirtos Estijos plaukimo sporto 100 metų sukakčiai pažymėti. Tai progai pagamintais medaliais  buvo apdovanoti visi šio čempionato  pirmų vietų nugalėtojai. Taip pat visi dalyviai galėjo gauti kalendorių, kuriame buvo skirtas puslapis svarbiausiems Estijos plaukimo istorijos įvykiams paminėti.

 

Varžybose dalyvavo svečiai iš Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir kt.valstybių (per 190 plaukimo veteranų). Lietuvai atstovavo dvidešimt keturi dalyviai – klubų TORPEDOS (Marijampolė), ILGAPLAUKIAI  (Kaišiadorys),  POSEIDONAS (Vilnius) ir TAKAS (Kaunas) nariai. Varžybose buvo įrengta elektroninė finišo sistema, teisėjai nepriekaištingai atliko savo darbą.

 

Varžybose buvo pasiekti šeši Lietuvos rekordai. Penkių iš jų autoriai mūsų klubo nariai: Rūta Rimkevičienė -50 m l. st.; R. Ivanauskaitė –100 m nugara; A. Vilkienė 100 m l. st. ir 100 m IK; A. Juodeška – 100 m nugara.

 

Mūsų klubo plaukikai laimėjo dvyliką pirmųjų vietų: tris – M. Vileikis,  dvi – A.Vilkienė, V. Vimbaras, A. Vilkevičius, A. Juodeška ir vieną – L.Jocius.

 

Varžybos buvo gerai organizuotos, klubo nariai nakvojo puikiame viešbutyje, varžybos vyko draugiškoje atmosferoje. Pirmąją varžybų dieną buvo pagerbtas vyriausias plaukimo dalyvis mūsų klubo narys Vladas Vimbaras (g.1927m.)

Varžybų rezultatai: failai/talino_rez_2010(3).pdf

0 576

Kaliningradas-2010

2010 m kovo 13-14 dienomis Kaliningrade įvyko jau 12-tas tarptautinis plaukimo veteranų turnyras ,,Vester Masters 2010”. Dar kitaip šios varžybos vadinamos sprinto festivaliu. Varžybos vyko 50 metrų ilgio baseine ir jos jau tapo tradicinės mūsų klubo nariams. Varžybų nugalėtojai ir prizininkai buvo nustatyti pagal amžiaus grupes, įvertinus taškais kiekvieno plaukiko keturių praplauktų distancijų rezultatus ir padauginus gautą taškų sumą iš amžiaus koeficiento, kuris kito ne pagal amžiaus grupes kas penkeri metai, o kas metai.

 

Čempionate dalyvavo šeimininkai „Pregel“ (34); Rusijos – Maskvos (15 dalyvių), Sankt Peterburgo (4), Dubno (3); Lenkijos – Gdynės (4); iš Lietuvos net 48 – Klaipėdos klubo ,,Nendrė“ (8); Kauno klubo ,,Santaka“ (1), Marijampolės „Torpedos“ (9), Vilniaus „Poseidonas“ (6) ir mūsų klubo ,,Takas“ plaukikai (26).

 

Nors dalyvių skaičius šiais metais buvo mažesnis (130 plaukikų; 47 moterys ir 83 vyrai)) lyginant su 2008 metų čempionatu (170), bet jame pasiekti labai geri rezultatai. Pernai buvo susirinkę tik 119 dalyvių. Daugelis 2009-tuosius metus vadino krizės metais, todėl ir neatvažiavo į varžybas, tačiau jau šiuos 2010 metus vadina kaip labiausiai „varžybiniais“ (daug turnyrų Pabaltyje, užsienyje). Net tokie pastovūs varžybų dalyviai kaip Estijos plaukikai neatvyko į varžybas Kaliningrade.

 

Mūsų klubui atstovavo 26 plaukimo veteranai. Bendroje įskaitoje laimėjome antrąją vietą. Komandines varžybas laimėjo Kaliningrado klubas ,,Pregel“, surinkęs 26 699 tašką. Jie tik vienu tašku aplenkė mūsų klubą!!!

 

Varžybų nugalėtojai buvo pasveikinti ir apdovanoti medaliais ir dovanomis erdviame viešbučio ,,Baltika“ restorane, papuoštame gobelenais su Kaliningrado vaizdais ir panorama. Draugų vakarėlis, greičiau pavadintume šventiniais pietumis, baigėsi palyginamai greitai, nes daugeliui reikėjo parvykti namo, nes rytojus laukė nauja darbo diena. Namo visi klubo nariai grįžo kiek pavargę, bet pilni gerų emocijų ir ryžto kitais metais pakovoti dėl pirmos vietos komandinėje įskaitoje.

 

Moterų TOP-10

 

1. Шангина  Ирина 1955 С .-Петербург "Невские  звёзды " 3046

2. Колядина  Елена 1955 Калининград "Прегель " 2950

3. Прокофьева  Татьяна 1965 Москва "Олимп " 2783

4. Карецкене  Дита 1968 Каунас  (Литва )"Такас " 2752

5. Калинина  Татьяна 1966 Москва "Прегель " 2710

6. Транене  Айшкуте 1965 Вильнюс  (Литва )"Посейдонас " 2633

7. Верюкина  Ольга 1973 Калининград "Прегель " 2478

8. Килина  Марина 1963 Калининград "Прегель " 2350

9. Гарджулене  Аушра 1969 Клайпеда  (Литва )"Няндре " 2160

10. Ярумбаускене  Лина 1977 Каунас  (Литва )"Такас " 2144

 

Vyrų TOP-10

 

1. Ковалёв  Иван 1985 Москва "Тройка " 3065

2. Кулик  Александр 1950 Москва "Посейдон " 2832

3. Кромский  Дмитрий 1961 Москва "Посейдон " 2773

4. Илчукас  Ирмантас 1970 Каунас  (Литва )"Такас " 2734

5. Сиделев  Андрей 1976 Москва "Чёрная  каракатица " 2702

6. Матулаускас  Рытас 1968 Каунас  (Литва )"Такас " 2699

7. Вилькявичус  Альгимантас 1958 Каунас  (Литва )"Такас " 2680

8. Денисов  Владимир 1965 Москва "Олимп " 2613

9. Каракчиев  Сергей 1968 Калининград "Прегель " 2606

10. Денщиков  Антон 1969 Москва "Тройка " 2588

 

Bendra komandinė įskaita

 

1.     "Прегель " 23 962       2 737           26 699  

2.     "Такас "     24 590       2 108           26 698  

3.     "Няндре " 14 731        1 880           16 611  

4.     "Посейдонас " 13 818 704             14 522  

5.     "Торпедос " 11 991      950             12 941  

6.     "Тройка " 9 676            643             10 319  

7.     "Невские  звёзды " 9 471 0             9 471  

8.     "Олимп " 6 622 0                             6 622  

9.     "Посейдон " 6 606 0                        6 606

10.     "Чёрная  каракатица " 6 097 0      6 097

11.     "Флота  Гдыня " 2 950 0               2 950

12.     "Все  звёзды " 523 0                      523

 

Čia rasite visus varžybų rezultatus: failai/VM_2010_rezult[1].pdf

0 630

Kai Dara Torres prisiartina prie vandens, ji virsta sirena. Jos raumeningas kūnas net suvirpa, kai moteris išgirsta, kai į baseiną įšoka plaukikas. 42 metų plaukikė D.Torres – vis dar pasiryžusi aršiai grumtis su varžovėmis ir šimtais metrų. Ji vis dar plėšriai žiūri į medalius, kad ir kokiose varžybose dalyvautų. Jau saulelė vakarop? Kai kurie sportininkai pavadintų Darą veterane, tačiau moteriai nesvarbu, ką apie ją galvoja kitos plaukikės, kurios dabar dažnai jai tiktų į dukras.

 

D.Torres gimė Floridoje prieš 42 metus, tačiau tiki, kad 2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse galės plaukti greitai. Greičiau už dvidešimčia ir daugiau metų jaunesnes varžoves. Olimpinius baseinus puikiai pažįstanti plaukikė žino, kokia svarbi sportininkui yra psichologija, nusiteikimas, mokėjimas išnaudoti pasąmonės galias.

 

Ji prisimerkia žiūrėdama, kaip vandens paviršiuje atsispindi šviesa. Šviesiai rudos akys dega aistra ir troškimais. D.Torres rūpi ne tik plaukimas. Moteris augina trejų metų dukrą Tessą, skaito paskaitas organizacijose, atidžiai stebi savo sveikatos būklę.

 

Kai tau 42 metai, kūnas ima siųsti įspėjančius signalus. „Turiu mažiau negu metus laiko, kad nuspręsčiau, ką tikrai noriu daryti, – kalba moteris, – Visų pirma noriu, kad išgytų mano kelis, noriu, kad mano kojos atsigautų, susigrąžintų jėgą“.

 

„Tada aš pasitarsiu su treneriu. Tai sunki užduotis, tačiau esu ją įveikusi anksčiau ir žinau, kaip reikia viską daryti. Svarbiausia, kad atlaikytų mano kūnas“, – sako D.Torres. 182 centimetrų ūgio sportininkė neatrodo pavargusi nuo tūkstančių kilometrų, kuriuos nuplaukė per visą savo gyvenimą. Jos kūnas atrodo tvirtas ir stangrus – visada pasirengęs nerti ir visu greičiu skrosti vandenį.

 

Aistringiausi sporto gerbėjai dar prisimena 1994 metų „Sports Illustrated“ numerį, kuris buvo skirtas maudymosi kostiumėliams. Viena iš ryškiausių žvaigždžių puslapiuose tada buvo Dara Torres. Ji visada buvo JAV plaukikų komandos siela. Dabar savo pavyzdžiu ji bando įrodyti, kad žmogus nesensta. Sulaukus keturiasdešimties nereikia sudėti rankų ir užleisti vietos jaunesnei kartai. Karšti troškimai ir sunkus darbas gali viską. Bent jau tuo tiki D.Torres.

 

Vyriausia JAV plaukikų komandos narė turi įspūdingą kolekciją – 12 olimpinių medalių. Keturi iš jų – aukso. Ir ji vis dar atiduoda visas jėgas, kad finišuodama sienelę paliestų pirma. D.Torres dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse. Kiekvieną kartą namo grįždavo su vienu ar keliais medaliais. Pernai, būdama 41 metų, Pekine ji iškovojo tris sidabro medalius.

 

Štai kodėl D.Torres plyksteli, kai žurnalistai jai primena apie aštuntąją vietą neseniai vykusiame pasaulio čempionate Romoje. 50 metrų varžybos laisvuoju stiliumi nebuvo sėkmingos. „Aš vis dar esu pajėgi varžytis. Aš visada noriu laimėti, – aiškina D.Torres, – Rezultatas pasaulio čempionate nebuvo toks, kokio tikėjausi“.

 

Tačiau plaukikė pripažįsta, kad kartais reikia būti realiste: „Ilgai kalbėjau su savo treneriu Michaelu Lohbergu. Jis pasakė: „Dara, turi daug traumų. Kaip gali visada būti viršūnėje, kai kūne yra tiek bėdų?“ Treneris moka nuraminti patyrusią sportininkę.

 

Pernai D.Torres galvojo tik apie startus Pekine. Šiemet prieš pasaulio čempionatą Romoje jai rūpėjo ir kiti dalykai – plaukikė rašė knygą, skaitė paskaitas organizacijose. D.Torres sugeba puikiai motyvuoti kitus žmones. Be to, pasirengti pasaulio čempionatui moteriai trukdė trauma – jos kojos kelyje beveik nebeliko kremzlės, kamuoja artritas. „Turiu susitvarkyti šitą bėdą, – tikina D.Torres. – Vien dėl to, kad galėčiau normaliai gyventi. Kai lipu laiptais aukštyn ar žemyn, mane kamuoja skausmas“.

Dara domisi kiekviena naujiena plaukimo pasaulyje. Ją suglumino žinia, kad tarptautinė plaukimo federacija FINA uždraudė 2010 metais naudoti poliureano kostiumus. Per čempionatą Romoje šios medžiagos kostiumais vilkėjo daug sportininkų – jie pagerino net 43 pasaulio rekordus. To FINA buvo per daug. Apranga įrodė savo vertę ir aukštųjų technologijų galią. Sporto prižiūrėtojai nusprendė, kad sportininkai savo pranašumą turi įrodyti raumenimis, o ne superkostiumais.

 

Gamintoja „Speedo“ savo kostiumuose naudojo mažiau poliuretano negu konkurentė iš Italijos „Jaked“. Todėl amerikietė D.Torres prieš čempionatą pakeitė rėmėją – iš „Speedo“ perbėgo pas „Jaked“. Tačiau kostiumas gero rezultato negarantavo. O rūpesčiai dėl pakeisto rėmėjo neišnyko. D.Torres kone visą karjerą buvo ištikima „Speedo“, ir aprangos gamintoja tai vertino.

 

Dabar sportininkė apie kostiumus kalba ne taip entuziastingai: „Manau, kad tie kostiumai gali padėti plaukikams, kurių mostai nėra pakankamai stiprūs“. Savęs ji prie tokių nepriskiria. „Na, dabar pamatysime, kas yra geriausi plaukikai“, – šypteli aukštaūgė.

 

Dauguma atletų po olimpinių žaidynių atsipalaiduoja – sumažina krūvius, treniruojasi lėčiau ir lengviau. Tik ne D.Torres. Ar meta kamuoliuką per beisbolo rungtynių atidarymą, ar skaito paskaitą bendrovės darbuotojams, ji trykšta energija. Todėl ir kitą vasarą čempionė krūtinėje gali pajusti knietulį šeštą kartą vykti į olimpines žaidynes ir papildyti savo olimpinės karjeros grobį – ji turi keturis aukso, keturis sidabro ir keturis bronzos medalius.

 

Dara prisipažįsta, kad jos treniruočių režimas jau kitoks negu buvo prieš 25 metus, kai ji rengėsi Los Andželo olimpiadai. Ji puikiai žino, ką reiškia grįžti į didįjį sportą. Plaukikė praleido 1996 metų ir 2004 metų olimpines žaidynes.

 

D.Torres buvo pirmoji moteris olimpiadų istorijoje, kuri į baseiną nusprendė šokti būdama vyresnė negu 40 metų. Sidabrinis sugrįžimas Pekine nustebino net tik JAV sporto apžvalgininkus. „Dabar viskas kitaip negu tada, kai buvau jaunesnė, – pažymi sportininkė. – Kai esi jaunas, jautiesi nenugalimas. Kai sensti, turi labiau saugotis traumų“.

 

D.Torres prisimena, kad grįžusi į sportą prieš kelerius metus ji norėjo daryti tą patį, ką daro 20-mečiai: „Tačiau labai greitai supratau, kad jau neįstengiu daryti to, ką daro jie. Bent jau tiek laiko, kiek trunka treniruotė. Todėl sumažinau treniruočių skaičių nuo devynių iki penkių per savaitę“.

 

D.Torres gerai pažįsta ryškiausią plaukimo žvaigždę Michaelą Phelpsą. Su 24 metų sportininku ji šiltai bendrauja. Pekine M.Phelpsas iškovojo 8 aukso medalius. Jis ir D.Torres – vienos komandos nariai. Amžiaus skirtumas jiems nesukelia rūpesčių. „Jis geras vaikis. Mane jis vadina mama, aš jį – sūnumi“, – juokiasi didžiausią patirtį turinti JAV plaukikė.

„Reuters“ ir lrytas.lt inf.

0 583

Cadiz – 2009

2009 metais rugsėjo 14-20 dienomis Kadize (Cadiz), Ispanijoje, (Kosta De La Luz provincija), vyks 12-tas FINA Europos plaukimo veteranų čempionatas. Šiame čempionate ruošiasi dalyvauti ir 22 plaukimo veteranai iš mūsų klubo. Dauguma jų į čempionatą vyks su savo šeimos nariais ir draugais. Mūsų klubo nariai bei palaikymo komanda gyvens centre Kadizo mieste, kiti apsistos 35 km nuo Kadizo, golfo laukų kotedžuose. Organizatoriai teigia, kad šis čempionatas bus geriausias ir gausiausias prieš tai buvusius.

 

Čia rasite visus čempionato dalyvius: failai/LISTS_PARTICIPANTS.pdf

 

Čia rasite dalyvių preliminarius start listus: failai/SWIMM_ENTRIES(1).pdf

 

Kosta De La Luz provincijos sostinė Kadizas – tai vienas seniausių Europos uostų, kur nepastebimai prabėgs visa diena, vaikštinėjant po senamiestį ar ilsintis balto smėlio paplūdimiuose. Ir pakrantėje, ir nutolę nuo jos rasite daugiau nei 30 tvirtovių ir pilių, gynusių provinciją nuo įsibrovėlių, daugybę katedrų ir bažnyčių.

 

Costa de la Luz pakrantėje yra ir Trafalgaro iškyšulys – būtent po čia vykusio mūšio tarp Ispanijos ir Anglijos laivynų baigėsi Ispanijos viešpatavimas jūrose. Didelę provincijos dalį užima gamtos draustiniai – jų čia net šeši. Iš 260 kilometrų pakrantės 138 kilometrus užima balti paplūdimiai, į daugelį jų suvažiuoja burlenčių ir jėgos aitvarų entuziastai iš visos Europos.

 

Kadizo sritis yra piečiausia Pirėnų pusiasalio. Ši sritis turi paviršiaus plotą 7 385 kv.km, padalytų viršuje į 44 savivaldybės rajonus. Gyventojų visa suma tik daugiau kaip milijonas. Kadizas turi senovinę istoriją. Tarshish ir finikiečiai aplankė šitas žemes prieš daugiau kaip tris tūkstančius metų. Įsikūrę čia, jie pastatė seną Gadir miestą apytiksliai 1 100 pr. Kr., taip pat čia buvo seniausias prekybos centras Vakaruose. Romėnai ir Vestgotai taip pat paliko savo žymes čia. Paskui 711 m., čia vadovavo musulmonai, kol Alfonso X “Išmintingas” iš naujo užkariavo ir tai buvo viduryje 13-ojo šimtmečio Castilla Karalystė.

Sritis vaidino svarbų vaidmenį atradime ir kolonizacijoje Amerikos 15-ajam šimtmetyje. Sako, čia startavo Kolumbo laivai, ieškantys trumesnio kelio į Indiją. Miestas yra ilgame pusiasalyje, o jo pats galas ir kartu senamiestis – keistos formos iškyšulyje, aplink –  pajūrys. Christopheris Kolumbas ir kiti garsūs jūreiviai išplaukdavo iš šio uosto į Naująjį Žemyną. 18-asis šimtmetis, Kadizo “Auksiniam Šimtmečiui” darė įtaką užsienio prekybos vystymuisi, duodamas miestui kosmopolitinį charakterį ir įvesdamas naujas liberalias mintis ir atidarydamas duris demokratijai, kuri išsipildė su konstitucijos sudarymu 1812 m.

Kadizo sritis yra išskirtinis ir unikalus rajonas, kurio kokybė ir puikus oras sužavi tuos žmones, kurie siekia turizmo, kuris atspindi teisingas kultūrines, šventines ir ekologines vertes, kartu su autentiška Andalūzijos muitine ir paminklais. Aplink senamiestį yra jūra, o palei jūrą – gražūs pasivaikščiojimo takai ir parkai. ir, žinoma, pliažas. yra bent keletas fortų, tvirtovių, viena iš jų įrengta kiek nutolusioje saloje, į ją ir traukia visi turistai. Verta apsilankyti flamenko pasirodymuose – kaip sako patys ispanai, tikrąjį flamenką galite pamatyti tik Andalūzijoje. Ir, be abejo, paragauti žymiojo Costa de la Luz chereso, ožkos pieno sūrio, vytinto kumpio.

 Čia šitam baseine vyks Europos čempionatas

0 1242

Sudeikiai – 2009

Į pirmąjį tarptautinį plaukimo maratoną Utenos rajone, Sudeikiuose rugpjūčio 8 dieną, savo jėgų išbandyti susirinko apie šimtas plaukimo entuziastų iš visos Lietuvos, buvo ir plaukikai iš Latvijos bei svečias iš Austrijos.

 

Šeštadienį nuo pat ryto prie Alaušo ežero būriavosi įdegę plaukikai – kas mankštinosi prieš plaukimo maratoną, kas šokinėjo nedidelėse ežero bangose, o kas tiesiog kaitinosi. Aplinkui spietėsi palaikymo komandos. Ypač didelį susidomėjimą ši šventė kėlė vietiniams gyventojams. Jau pačioj Utenoj buvo iškabintos nuorodos į šventę Sudeikiuose.

 

Visi kantriai laukė varžybų pradžios – jų laukė ilgasis 4,5 kilometro kelias Sudeikiai-Bikuškio dvaras-Sudeikiai. Jį  ryžosi įveikti 16 plaukikų. Greičiausias vyrų tarpe buvo Andrius Greičius iš Kauno (jo laikas 1 val. 04,07 s.), moterų tarpe – Eglė Rakickaitė (jos laikas val. 07,04 s.)

 

Trumpasis 2,5 kilometro kelias Sudeikiai-Mažoji sala-Sudeikiai sutraukė daugiausia dalyvių. Jie buvo suskirstyti į dešimt amžiaus grupių: Amžiaus grupėje iki 17 metų greičiausi buvo: Erikas Svirskas g.1994 – 31.29 ir Sandra Paschalskytė – 35,50. Grupėje 17-24 metų Šarūnas Jankauskas – 31,20 ir Erika Bespalko – 34,50. Grupėje 25-29m. Viktorija Žižiūnienė – 57,13) ir Gintautas Jankauskas – 45,00. Grupėje 30-34m. Laura Neimontienė – 53,00 ir Pavel Protaščiuk (g.1979 – 33,03).

 

Grupėje 35-39m. Aleksandras Zamorskis – 35,03 ir Vilma Kriaučionienė. Grupėje 40-44m. Arvydas Burinskas g.1969 35,19 ir Aiškutė Buzelytė – 40,30. Grupėje 45-49m. Artūras Tuomas – 35,05 ir Aurelija Margevičienė – 58,00. Grupėje 50-54m. Algimantas Vilkevičius g.1958, 34,38. Grupėje 55-59m. Jonas Mickeliūnas g.1951 38,17. Amžiaus grupėje virš 60 metų  Antanas Guoga g.1948m. 48,50.

 

Dauguma dalyvių pripažino, kad nesiekia žūtbūt užimti pirmųjų vietų, svarbiausia jiems – būti bendraminčių būryje ir mėgautis tokiomis varžybomis. Visus džiugino puikus oras. Šiltą atmosferą sukūrė ir vienas kito palaikymas – visi finišavę plaukikai buvo sutikti ovacijomis. Šio plaukimo trasa ne visiems maratono dalyviams buvo lengvai įkandama.

 

Po maratono dalyviai buvo apdovanoti prizais, maratono nugalėtojai ir prizininkai gavo po rūkytą ungurį. Taip pat dalyviams koncertavo kaimo kapela, buvo verdama dideliam katile žuvienė, prie kurios buvo net nusidriekusi eilė.

 

Pagrindinis varžybų organizatorius ir koordinatorius Algimantas Vilkevičius pasidžiaugė šiuo sėkmingu pirmu maratonu Aukštaitijoje, tikra iš šilta dalyvių nuotaika, puikiu bendravimu, padėkojo Utenos rajono merui Arvydui Katinui, Sudeikių miestelio seniūnui bei visiems rėmėjams.

 

Čia rasite visus maratono rezultatus: failai/Protokolas_Visas1.pdf

0 2016

Platelee-2009

Šeštadienio pavakarę Plateliuose finišavo dvidešimt aštuntasis plaukimo maratonas. Gilias tradicijas turinti vandens šventė, šiemet paženklinta atrakcijų įvairove ir skaudžia vieno plaukimo mėgėjo nesėkme.

 

Laimėti – ne svarbiausia. Prie maratono starto linijos šiemet stojo 150 plaukimo mėgėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos.Tradicinėje 1,8 kilometro distancijoje absoliučia laimėtoja moterų grupėje pripažinta septyniolikmetė kaunietė Aistė Kubiliūtė. Mergina šį atstumą nuplaukė per 21 min. ir 22 sek.

 

Vyrų grupėje tradicinę maratono distanciją pirmas baigė Šarūnas Jankauskas, tapęs absoliučiu nugalėtoju vyrų grupėje. Jo rezultatas – 20 min. ir 28 sek. Didžiają maratono distanciją 3,5 kilometro pirma įveikė kaunietė Eglė Rakickaitė. Mergina šį atstumą įveikė per 44 min. ir 52 sek.

Vyrų grupėje pirmas buvo klaipėdietis Igoris Kazlovskis. Jo rezultatas – 42 min. ir 11 sek.

 

Nors teisėjai prie finišo tiksliai fiksavo rezultatus, jie ne visiems maratono dalyviams buvo svarbūs. Mat Platelių vandens šventės jau daugelį metų neįsivaizduojamos be kai kurių plaukikų, kuriems svarbiausia gerai praleisti laiką su bendraminčiais ir pasitikrinti jėgas bei ištvermę trąsoje. Todėl vyriausiųjų amžiaus grupėje prie starto linijos stoję į septintą dešimtį įkopę plaukikai kauniečiai Antanas Goga, Romualdas Bičkauskas ir Viktoras Snieška yra vadinami Platelių maratono prisiekusiaisiais.

 

Pramogavo ir krante. Vandens šventėje pramogų netrūko ir krante. Šiemet maratono organizatoriai pasirūpino, kad nenuobodžiautų ir negalėjusieji mėgautis maudynėmis. Krepšinio aikštelėje neįgalieji varžėsi figūrinio važiavimo, baudų metimo rungtyse.

 

Tačiau bene linksmiausios varžybos buvo vandenyje. Statinaitės nešimo, imtynių ant burlentės ir virvės traukimo varžybos žiūrovus privertė kvatoti iki ašarų, o originaliausio šuolio rungtyje, dalyviai galėjo pademonstruoti ne tik savo sportinius bet ir aktorinius sugebėjimus.

 

Nelaimė aptemdė šventę. Į pabaigą artėjančios šventės nuotaikas šeštadienio vakarą netikėtai aptemdė vieno dalyvio nesėkmė. Trisdešimtmečio kauniečio Manto J. šuolis nuo tiltelio buvo nevykęs. Susižalojęs vyras buvo ištrauktas iš vandens ir paguldytas ant neštuvų. „Šis šventės dalyvis šuoliui ryžosi po to, kai buvo paskelbtos visos šiai rungčiai užsiregistravusiųjų pavardės, o dalyviai jau stovėjo išsirikiavę varžyboms. Kauniečio pavardės šiame saraše nebuvo", – sakė šventės organizatorius Alvydas Viršilas, apgailestavęs dėl nelaimės. Sužalotas vyras greitosios pagalbos automobiliu buvo skubiai išgabentas į Klaipėdos ligoninę. Spėjama, kad kaunietis, iš kelių metrų aukščio neatsargiai nerdamas į gelmę, susižalojo stuburą.

 

Sekantis atviro vandens maratonas bus rugpjūčio 8 dieną Sudeikiuose, Utenos raj.

 

Straipsnį parengė l.ryto žurnalistė Janina Vansauskienė

 

0 2322

Prieš 85 metus (1924 metų birželio 24 d.) buvo surengtos pirmosios oficialios plaukimo varžybos Lietuvoje. Šių varžybų dalyviai rungtyniavo trijuose nuotoliuose (150, 300, 1500 m) Nemunu pasroviui tarp Žaliojo ir Aleksoto tiltų. Nuo tada pradėta rengti tradicines plaukimo varžybas, nuo tada prasideda mūsų šalies plaukimo sporto istorija. Ciceronas yra pasakęs, kad žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikais. Tą patį galima pasakyti ir apie kiekvienos sporto šakos istoriją ir tos šakos sportininkus. Šis garbus jubiliejus – puiki proga apžvelgti nueitą kelią ir pažvelgti į ateities perspektyvas.

 

Ar žinote, kad..

 

… nuo 1924 m. iki 1949 m. Lietuvos sportininkai rungtyniavo vasaros laikotarpiu tekančiame upės vandenyje, nesilaikydami tarptautinių taisyklių, nors nuo 1908 metų pasaulyje aktyviai veikė tarptautinė plaukimo mėgėjų asociacija FINA, kuri buvo įteisinusi vieningas varžybų vykdymo ir pasaulio rekordų fiksavimo taisykles?

 

Nuotraukoje : Plaukimo varžybų startas Kauno jachtų klubo plaukykloje (1932 metai)

 

1924-1941 m. Lietuvoje kasmet vasaromis buvo surengiama 5 – 7 plaukimo varžybos? Plaukimas buvo populiarinamas Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose, tačiau aktyviausi buvo kauniečiai. Lietuvius rezultatais džiugino Šemeta, Bukonis, Vaškelis, Astrauskas, Kuzmickas, Peleckis, Šimonytė, Čerškus ir kt.

 

… Lietuvos vyriausybės sprendimu 1934 m. Kaune buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK), pagal kurių regiamų kursų klausytojams mankštos pratybų grupėje buvo dėstoma vandens mankšta? 1938 m. rugsėjo 15 d. AKKK funkcijas perėmė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultetas, tačiau šioje aukštojoje mokykloje taip ir nebuvo išleista kūno kultūros specialistų laida, nes 1939 metais prasidėjęs pasaulinis karas Europoje sustabdė edukacinės veiklos bei sportinio gyvenimo plėtotę Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo plaukimo specialistus vidurinėms ir sporto mokykloms pradėjo rengti 1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI), kuriame tarp kitų katedrų buvo suformuota ir Plaukimo katedra, vedėjaujama Vinco Petronio.

 

Nuotraukoje: Pirmasis uždaras plaukimo baseinas Lietuvoje – medinis pastatas salia LVKKI rūmų veikė 1949-1958 metais (baseino vonios matmenys 12,5×5 metru).

 

1931 m. A. Vokietaitis pirmą kartą Lietuvoje visuomenei parodė kraulio plaukimo būdą? Tai žmogus, kuris padėjo pagrindą plaukimo teorijai ir metodikai Lietuvoje. 1930 – 1934 m. kaip valstybės stipendininkas studijavęs Vienos Universitete Austrijoje fizinį auklėjimą ir geografiją bei specializavęsis plaukimo treneravime, A. Vokietaitis įgytas žinias aktyviai diegė Lietuvoje: 1931 – 1939 m. A. Vokietaitis dėstė fizinio auklėjimo pagrindus, mankštą ir plaukimą mokytojų vasaros kursuose Aukštojoje Panemunėje, Juodkrantėje, Palangoje ir Rambyne, vadovavo vasaros fizinio auklėjimo stovyklai Vidiškyje. 

 

… pirmasis vadovėlis ,,Plaukymas” lietuvių kalba, kurį spaudai parengė A. Valatkaitis, buvo išleistas Kaune 1935 m.? Vadovėlyje yra aprašyta plaukimo ir šuolių į vandenį raida nuo seniausių laikų, plaukimo būdų ir šuolių į vandenį mokymo ir technikos pagrindai, plaukimo ir šuolių į vandenį taisyklės, praktiniai patarimai, kaip suteikti pagalbą skęstančiajam.

 

1935 m. Amerikos lietuvaitė E. Šemaitytė plaukdama kartu su vyrais 100 m laisvuoju stiliumi Kaune vykusio kongreso proga surengtoje sporto šventėje nugalėjo tuo metu šalies plaukikėms moterims neįtikėtinu rezultatu 1.14,4? 

 

1935 m. krepšinio ir plaukimo technikos bei treniruočių metodikos progresui reikšmingą įtaką turėjo Amerikos lietuviai? Pasibaigus Pasaulio Lietuvių kongresui mūsų šalyje kurį laiką liko Konstantinas Savickas. Jis organizavo treniruotes ir savo žinias bei patirtį perdavė krepšininkams ir plaukikams.

 

1938 m. Lietuvoje vykusioje pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje visas rungtis plaukimo varžybose laimėjo Amerikos lietuviai Mačionis, Budrikas, Bikinas? Taip pat vyko šuolių į vandenį ir vandensvydžio varžybos. 

 

1949 m. pavasarį plaukimo entuziastų ir studentų, vadovaujamų tuometinio katedros vedėjo Raimundo Bagdonavičiaus, dėka prie LVKKI stadiono duris atvėrė pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas? Tai buvo mediniame pastate įrengta betoninė 12,5x5 m vonia su pašildomu vandeniu, kuri netrukus buvo pailginta iki 25 m, papildomai įrengiant 1 m tramplyną šuolininkams. Ištisus metus veikiantis baseinas, reguliarios treniruotės padėjo rengti sporto pedagogus bei kelti plaukikų meistriškumą. Plaukimo katedros studentai, pradedant 1949–aisiais metais, sudarė Lietuvos plaukimo rinktinės branduolį. Buvo pagerinti visi prieškariniai Lietuvos rekordai. 1950 m. baseine buvo įsteigtos jaunųjų plaukikų grupės, treniruojamos ką tik LVKKI baigusio jauno specialisto K. Šmito. 1959 m. R. Bagdonavičiaus ir ilgamečio Lietuvos plaukimo federacijos prezidiumo pirmininko V. Katkevičiaus iniciatyva šį baseiną pakeitė naujas 25 m keturių takelių puošnus uždaras plaukimo baseinas prie pagrindinių LVKKI rūmų.

 

… XX a. 6-ame ir 7-ame dešimtmečiais įvairiuose Lietuvos miestuose sparčiai buvo statomi plaukimo baseinai bei kūrėsi plaukimo centrai? Sparti plaukimo sporto plėtra ir vystymasis šalyje vyko, kuomet baigę institutą plaukimo specialistai pasklido po visą respubliką. Naujai pastatytuose plaukimo baseinuose pradėjo dirbti LVKKI Plaukimo katedros specializantai: Vilniuje – G. Damaševičiūtė – Štarienė, A. Štaras, S. Damalakaitė – Blaškienė, Marijampolėje – A. Verbyla, Kaune – S. Šeškevičius, P. Bezubovas, V. Pelešinas, Kaišiadoryse – A. Žvirblis, Šiauliuose – A. Dambrauskas, K. Bladžius, Klaipėdoje – R. Rosenas, R. Sakalauskaitė – Kalpokienė ir kt. Plaukimo sporto specialistai sėkmingai vadovavo jaunųjų plaukikų, šuolininkų į vandenį, vandensvydininkų treniruočių procesui bei šių sporto šakų plėtotei.

 

Nuotraukoje: : Docentė Marija Korienė su LVKKI studentėmis plaukikėmis naujajame 25 metru baseine (1964 m.). Iš kaires: Jurate Sodaityte, Gražina Jasėnaite , Birute Tiknevičiūte, Laima Kliučiūte ir Zita Užkuraitytė

 

… pirmąjį plaukimo sporto meistrą Lietuvoje Bronių Jakštonį išugdė trenerė LVKKI absolventė Danutė Banytė 1962 m.? Ryškus šuolis Lietuvos plaukimo sporte buvo stebimas 1962–1967 metais. Per tą laiką parengta per 30 plaukimo sporto meistrų. Tuo metu sportiniais rezultatais džiugino E. Ulozaitė, L. Liutso, R. Sakalauskaitė, B. Užkuraitytė, L. Šeinytė, S. Rudokas, V. Tiknius, A. Gražiūnas ir kt.

 

… pirmoji Lietuvos plaukimo sporto atstovė olimpinėse žaidynėse buvo Marijos Korienės auklėtinė Birutė Užkuraitytė, iškovojusi teisę dalyvauti 1972 m. olimpinėse žaidynėse Miunchene? Birutė rungtyniavo 200 ir 400 m kompleksinio plaukimo rungtyse ir iškovojo 16-tą ir 21-ą vietas.

 

… pirmasis olimpinių žaidynių prizininkas yra vilnietis Arvydas Juozaitis? Jis pirmasis iš Lietuvos plaukikų vyrų 1976 m. tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti Monrealio olimpinėse žaidynėse. Plaukdamas 100 m krūtine jis nuotolį įveikė per 1 min. 4,23 sek. ir į Lietuvą grįžo apdovanotas bronzos medaliu. 200 m. krūtine nuotolį Arvydas baigė per 2.21,87 (6-ta vieta).

 

… vienintelė lietuvė pasaulio rekordininkė plaukime yra Arvydo Gražiūno auklėtinė Lina Kačiušytė? 1978 m. ji tapo pasaulio čempione ir pasaulio rekordininke Vakarų Berlyne, o jos pasiektas 1979 metais Potsdame 200 m krūtine nuotolyje rekordas buvo pagerintas tik 1985 metais.

 

Nuotraukoje: Treneris Arvydas Gražiūnas su auklėtine, 1980 m. olimpine čempione Lina Kačiušytė

 

… pirmieji olimpiniai čempionai (1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės) iš Lietuvos – vilniečiai Lina Kačiušytė (treneris A. Gražiūnas) ir Robertas Žulpa (treneris Algis Štaras)?

 

Nuotraukoje: : Treneris Algis Štaras su savo auklėtiniu, 1980 m. olimpiniu žaidinių čempionu Robertu Žulpa

 

… paskutinis lietuvis olimpietis prizininkas SSSR rinktinės sudėtyje – 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių vicečempionas 4x100 m laisvuoju stiliumi rungtyje plaukikas iš Vilniaus Raimondas Mažuolis?

 

1991 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę respublikos plaukikai pradėjo startuoti stambiausiose tarptautinėse varžybose kaip savarankiškos valstybės sportininkai. Nuo 1992 m. plaukikai atstovavo Lietuvą visose olimpinėse žaidynėse, Pasaulio ir Europos čempionatuose, Universiadose. Aukštais pasiekimais džiugino D. Babrauskaitė – Želvienė, M. Špokas, A. Savickas, D. Grigalionis, R. Gimbutis, S. Binevičius, kiti gabūs sportininkai.

 

Šiuo metu Lietuvos plaukimo lyderis Vytautas Janušaitis skina laurus stambiausiose tarptautinės varžybose. Nuo jo neatsilieka G. Titenis, R. Šalčius, P. Viktoravičius, E. Dautartas, R. Mileišytė, R. Dvariškytė ir kiti.

 

Šią vasarą stipriausi mūsų plaukikai dalyvaus Universiadoje Belgrade, Pasaulio ir Europos suaugusių ir jaunių čempionatuose. Drąsos nugalėti yra iš kur pasisemti: Universiadose auksą yra pavykę laimėti plaukikams L. Kačiušytei (1981 m. Bukarešte), R. Žulpai (1983 m. Edmontone), sidabrą – V.Janušaičiui (2005m. Izmiras), pasaulio čempione yra tapusi L. Kačiušytė (1978 m. Vokietijoje), pasaulio vicečempionu – R. Žulpa (1982 m. Ekvadore), Europos čempionatų nugalėtojų ir prizininkų plaukikų gretose taip pat yra – R. Žulpa (1981 m. Jugoslavijoje, 1983 m. Italijoje), D.Grigalionis (1998 m. Anglijoje, 2004 m. Vokietijoje, 2004 m. Ispanijoje), Saulius Binevičius (2003 m. Airijoje), V. Janušaitis (2004m. Italijoje, 2008 m. Olandijoje). 

Kaip matome, žmonės, kuriantys Lietuvos plaukimo sporto istoriją, – tai visų pirma šios sporto šakos mylėtojai, entuziastai. Šie žmonės suprato, kad sportininkų meistriškumą galima kelti, nuolat rengiant plaukimo trenerius, keliant jų kvalifikaciją, turint ir pritaikant informaciją apie plaukimo technikos bei treniruočių metodikos naujoves, statant ištisus metus veikiančius baseinus.

 

Kurkime plaukimo istoriją bendromis jėgomis ir toliau – rengdami metodinę medžiagą, statydami naujas ir palaikydami esamas sporto bazes, treniruodami sportininkus, rengdami trenerius, siekdami aukštų sportinių rezultatų, organizuodami varžybas, rūpindamiesi sportininkų sveikata ir gerove, skleisdami informaciją apie pasiektus rezultatus visuomenėje, palaikydami vieni kitus.

 

Minėdami Lietuvos plaukimo 85 metų sukaktį linkime šalies plaukikams greito baseino vandens, o jų treneriams sėkmės nelengvame bet įdomiame darbe ugdant jaunimą pasirinktoje sporto šakoje.

Parengė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė Ilona Zuozienė

 

0 2595

Lampėdžiai 2009

Šeštadienį liepos 4 d. Kaune vyko jau aštuntą kartą tradiciniu tapęs Kauno plaukimo maratonas „Kaunas 2009". Šis maratonas yra vienas iš Grand Prix serijos varžybų. Maratone Lampėdžių karjere užsiregistravo apie 90 plaukikų ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų: Šiaulių, Vilniaus bei Marijampolės.

 

Sportininkai varžėsi 2 kilometrų distancijoje, o neįgalieji, patys jauniausieji  ir vyresnio amžiaus plaukikams teko įveikti 500 metrų. Varžybų vyr. teisėja Jolanta Dulevičienė kartu su teisėjų komanda savo darbą atliko labai kruopščiai ir sklandžiai, greitai ir operatyviai buvo nustatyti maratono nugalėtojai bei prizininkai. Prieš maratoną sveikinimo žodį tarė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė Ilona Zuozienė bei palinkėjo visiems sėkmės.

 

Maratono dalyviai buvo suskirstyti į 10 amžiaus grupių. Absoliučiai geriausią laiką tarp vyrų parodė Andrius Greičius (g.1990) jo laikas 26.26,00, o tarp moterų – Eglė Rakickaitė (g.1994) jos laikas 27.47,95. Amžiaus grupėje iki 17 metų greičiausi buvo: Erikas Svirskas g.1994 – 26.48,73 ir Eglė Rakickaitė. Grupėje 25-29m. Milda Bilinauskaitė (g.1984 – 32.17,39) ir Aleksas Jonika (g. 1984 – 33.43,57). Pavel Protaščiuk (g.1979 – 31.47,73). Grupėje 30-34m. Inga Pravdinskienė g.1977 36.11,08 ir Pavel Protaščiuk (g.1979 – 28.22,61).

 

Grupėje 35-39m. Giedrius Rutkauskas g.1973 31.55,89 ir Vilma Kriaučionienė. Grupėje 40-44m. Arvydas Burinskas g.1969 30.53,40 ir Jolanta Dulevičienė g.1967 32.03,18. Grupėje 45-49m. Vilmantas Krasauskas g.1964, 28.13,00 ir Aida Vilimienė g.1962 31.58,00. Grupėje 50-54m. Algimantas Vilkevičius g.1958, 0.31.14,30. Grupėje 55-59m. Jonas Mickeliūnas g.1951 35.44,30 ir Birutė Statkevičienė g.1953, 33.06,42. Amžiaus grupėje virš 60 metų  Viktoras Snieška 1947 36.48,80.

 

500 metrų distancijoje tarp moterų greičiausia buvo Irena Jokūbaitienė g.1948, 0.11.22,59, tarp vyrų Gytis Overlingas g.1999, 0.10.27,04 (jis buvo jauniausias maratono dalyvis ir vyriausias dalyvis Vladas Vimbaras g.1927, kuris buvo kovingai nusiteikęs per 20.10,59. Maratono dalyvius prižiūrėjo profesionali gelbėtojų komanda ir medicininė greitosios pagalbos brigada. Kaip ir visuomet, varžybose dalyvavo legendinis Antanas Guoga, garsus savo plaukimais Platelių ežere.

 

Iki varžybų daugelis aptarinėjo būsimą maratono plaukimą, tikrai šiltą vandenį, nebuvo jokių bangų, pasirengimą varžyboms, ateities planus. Jauni plaukikai (kurių daugiausia buvo iš Kauno plaukimo centro mokyklos) su dideliu susidomėjimu stebėjo vyriausius dalyvius, kurie, dideli ir maži, tikrai atrodė vienminčiais ir vienmečiais, nes juos jungė plaukimas, aistra plaukimui.

 

Pagrindinis varžybų organizatorius ir koordinatorius Gintautas Krukonis pasidžiaugė šiuo sėkmingu tradiciniu maratonu, tikra iš šilta dalyvių nuotaika, puikiu bendravimu, o kitais metais jis pasirįžęs sukviesti ir daugiau dalyvių.

 

Po varžybų plaukikai buvo apdovanoti proginiais marškinėliais, suvenyrais, taurėmis, pavaišinti karštu sultiniu ir čeburekais bei kitais skanumynais. Kitos plaukimo varžybos atvirame vandens telkinyje vyks Plateliuose. Kaip ir visuomet – paskutinį liepos šeštadienį.

 

Čia rasite visus maratono rezultatus failai/lampedziai(2).pdf (tų, kurių trūksta pavardžių labai prašome pagal starto numerį pranešti šiuo e-mailu: abicka@takas.lt

 
Preliminari taškų įskaita už Lampėdžių maratoną: failai/grandprix2009.pdf

0 557

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

Pasaulio lietuvių žaidynių plaukimo varžybos įvyko 2009 m birželio 27 d. vaikų laisvalaikio centro plaukimo baseine (25m) Vilniuje. Jose dalyvavo per 100 įvairaus amžiaus plaukikų iš Elektrėnų, Ignalinos, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Telšių, Vilniaus. Iš užsienio atvyko trys plaukikės – dvi iš Baltarusijos ir viena iš JAV.

 

Mūsų klubą atstovavo 20 klubo narių, taip pat pirmame 50 m l.st. neįgaliųjų plaukime dalyvavo trys Kauno neįgalūs plaukikai. Varžybose buvo pasiekti devyni Lietuvos veteranų rekordai, iš jų septyni mūsų klubo narių:

 

40-44 metų amžiaus grupėje R. Matuliauskas (g.1968) 50m l.st. praplaukė per 25,37 sek, o  50m delfinu per 28,50 sek. A. Balaišis (g.1969) 50m nugara – per 33,58 sek.  50-54m. gr. A.Vilkevičius (g.1958) pasiekė rekordą plaukdamas 400 m. laisvu stiliumi -5.16,34 min. 55-59 m amžiais grupėje du rekordus pagerino L. Jocius (g.1954), plaukdamas 50 m l.st. -31,16 sek ir 400 m. l. st. – 6.10,79 min.

 

Taip pat 50 m. l.st plaukimo  rekordą pagerino mūsų vyriausias varžybų dalyvis Vladas Vimbaras (g.1927) ( gr. – 70 m.ir daugiau). Jo laikas 46,16 sek. SVEIKINAME.

 

Šiose varžybose dalyviai buvo suskirstyti pagal amžių neįprastais intervalais: pirma grupė nuo 15 iki 30, antra nuo 31 iki 50,  ketvirta nuo 51 iki 69 metų, penkta nuo 70 ir daugiau metų. Todėl laimėti pirmąsias vietas vyresnio amžiaus plaukikams, kai kuriose rungtyse buvo gana sunku, Nežiūrint to, mūsų klubo plaukikai laimėjo 12 pirmųjų,  10 antrųjų ir 3 trečiąsias vietas.Visi dalyvavusieji varžybose gavo varžybų dalyvio korteles, o kiekvienos grupės nugalėtojai, laimėję pirmąsias tris vietas buvo apdovanoti medaliais.

 

Varžybų rezultatus rasite čia: Vilnius galutiniai rezultatai plaukimas.pdf

 

0 805

"THE SECOND BREATHE"

Gegužės 23-24 dienomis Valmieroje (Latvija) vyko tarptautinės plaukimo veteranų varžybos "The second breathe". Dalyvavo 77 plaukikai. Mūsų klubą šiose varžybose atstovavo du plaukimo veteranai: Aldona Vilkienė ir Linas Jocius. Aldona Vilkienė amžiaus grupėje 70-74 metai pasiekė puikų rezultatą ir naują Lietuvos rekordą plaukiant 800 m laisvu stiliumi. Absoliučioje įskaitoje ji buvo trečia ir jos rezultatas 15.17,37. SVEIKINAME.

Absoliuti Įskaita:Varžybų rezultatai: Valmiera rezultaitai 2009 g_.pdf

1. Edgars Ozolinsh         Kipsala, Riga    200m br./st      2:04,61    992
2. Arturs Jakovlevs          Kipsala, Riga     50m taurints    0:26,88   975
3. Aldona Vilkiene          Takas,Kaunas   800m br/st     15:17,37   939
4. Lembit Laht                U-Club Tallin     200m kompl.    2:52,11   908
5. Aksel Luige                U-Club Tallin       50 brass        0;36,62   818
6. Ivars Andzans             Kipsala, Riga  1500m br/st     18:48,34    811
7. Vilnis Kepe                 Kipsala, Riga    200m mug.      0:30,95   810
8. Reno Jekabsons         AQUA                50 br./st.       0:24,93   792
9.Vilmantas Krasauskas Marjampole       800m br/st      9:59,47   773
10.Viktors Komarovs      Kipsala, Riga       50m mug.     0:33,37   772

 

0 695

 

XII Pasaulio plaukimo veteranų čempionatas Perte baigėsi 3km atviro vandens varžybomis. Šio maratono mūsų klubo nariai neplaukė. Iš viso veteranų čempionate Perte dalyvavo apie 5000 sportininkų iš 70 šalių. Mūsų klubo nariai pasiekė 5 Lietuvos veteranų rekordus: tris Algimantas Vilkevičius ir po vieną Virginija Vaišvilienė bei Aleksandra Ylienė.

 

Kai kurie rezultatai: Balandžio 21 dieną plaukimo veteranai varžėsi 200 m kompleksu (moterys ir vyrai). Šioje distancijoje Virginija Vaišvilienė (55-59m) užėmė 25 vietą iš 30 dalyvių, jos laikas 3:50,19 (naujas LR). Balandžio 24 dieną plaukimo veteranai varžėsi 50 m nugara (moterys ir vyrai). Šioje distancijoje Aleksandra Ylienė (60-64m) užėmė 20 vietą iš 30 dalyvių, jos laikas 50,91 (naujas LR). Saulutė Svirskytė plaukė 50 m nugara (45-49m) ir užėmė 18 vietą iš 28. Jos laikas 42,53.

 

Klubo nariai dalyvavę XII Pasaulio plaukimo veteranų čempionatas Perte nuoširdžiai dėkoja vietiniams lietuviams Australijoje, ypač bendruomenės vadovui Alfonsui Čižeikai, už labai šiltą bendravimą, už suteiktą nakvynę ir visakeriopą pagalbą. Tik jų dėka klubo nariai daug apkeliavo, pamatė neregėto grožio gamtą bei įspūdingus paplūdimius. Net ir dešimtys tūkstančių kilometrų neištirpdė vietinių lietuvių australų meilės Lietuvai ir mūsų tautiečiams.

 

Visi čempionato rezultatai:

http://www.2008finamasters.org.au/infoswim.htm