Blog Page 10

0 1227

Penktadienį liepos 6 d. Kaune vyko jau vienuoliktą kartą tradiciniu tapęs Kauno plaukimo maratonas „Lampėdžiai-2010". Šis maratonas yra pirmasis iš Grand Prix serijos varžybų. Maratone Lampėdžių karjere užsiregistravo 112 plaukikų ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų: Šiaulių, Vilniaus, Marijampolės, Panevėžio bei Kaišiadorių. Šios varžybos pirmasis „Lietuvos maratonų Grand Prix 2012“ etapas, kurio pagrindiniai prizai planšetiniai kompiuteriai „IPad 3“.

Šiais metais buvo ypač puikus oras bei šiltas vanduo. Sportininkai varžėsi 2 kilometrų distancijoje, o neįgalieji, patys jauniausieji  ir vyresnio amžiaus plaukikams virš 65 metų teko įveikti 500 metrų. Varžybų teisėjų komanda savo darbą atliko itin kruopščiai ir sklandžiai, greitai ir operatyviai buvo nustatyti maratono nugalėtojai bei prizininkai.

Maratono dalyviai buvo suskirstyti į 11 amžiaus grupių. Absoliučiai geriausią laiką tarp vyrų parodė Grantas Dapkus (g.1996) jo laikas 24.46,54, o tarp merginų – Guoda Jonelytė (g.1995) iš Panevėžio jos laikas 27.07,75. Amžiaus grupėje iki 17 metų greičiausi buvo: Grantas Dapkus (g.1996) jo laikas 24.46,54 ir Aistė Kubiliūtė (g.1997) – laikas 27.28,92 . Grupėje 17-24 m. Guoda Jonelytė (g.1995) iš Panevėžio jos laikas 27.07,75 ir Jonas Zakarauskas (g.1995) – 25.10,42. Grupėje 25-29m. Kęstutis Steponavičius (g.1987 – 35.53,71) ir Indrė Preidienė (g.1983 – 38.08,62). Grupėje 30-34m. Jolanta Andrijevskaja g.1981 – 37.35,49 ir Pavel Protaščiuk (g.1979 – 28.54,05).

Grupėje 35-39m. Kęstutis Rėklaitis g.1974 – 32.21,01 ir Lina Bielinienė g.1974 – 39.28,42. Grupėje 40-44m. Arvydas Burinskas g.1969 – 30.24,27 ir Aristida Pastuškovienė g.1971 – 37.07,64. Grupėje 45-49m. Vilmantas Krasauskas g.1964, 28.58,42 ir Ramunė Ivanauskaitė g.1964 – 36.02,61. Grupėje 50-54m. Artūras Tuomas g.1961, 29.34,14 ir Aida Vilimienė g.1962 – 33.19,21. Grupėje 55-59m. Virgilijus Minialga g.1956 45.36,47. Amžiaus grupėje 60-64 metai  Jonas Mickeliūnas g.1951 – 35.17,24. Amžiaus grupėje virš 65 metų greičiausias buvo Viktoras Snieška g.1947 – 38.06,30.

500 metrų distancijoje tarp moterų greičiausia buvo Irena Jokūbaitienė g.1948, 12.22,31, ir Nojus Ašmonas g.2002, 10.59,56. 2001 m. gimęs turintis sunkią fizinę negalę Saulius Šatinskas nuplaukė per 16.44,06  ir vyriausias dalyvis Vladas Vimbaras g.1927, kuris buvo kaip visada kovingai nusiteikęs per 20.17,38. Maratono dalyvius prižiūrėjo profesionali gelbėtojų komanda ir medicininė greitosios pagalbos brigada.

Po varžybų plaukikai buvo apdovanoti skanėstais, marškinėliais, taurėmis bei diplomais. Kitos plaukimo varžybos atvirame vandens telkinyje vyks Plateliuose. Kaip ir visuomet – paskutinį liepos šeštadienį 28 dieną.

Čia rasite visus maratono rezultatus: failai/Lamp2012.pdf

Grand Prix lentelė po I-ojo etapo:  failai/grand prix 2012_1etapas.pdf

0 1356

VILTIES PLAUKIMAS 2012

2012 m. birželio 29-30 d. Klaipėdos plaukimo veteranų sporto klubo „Nendrė“ nariai, palaikydami gerumo akciją „Vilties bėgimas“, savaitgalį surengė „Vilties Plaukimą 2012" bei pakvietė visus geros valios žmones prisidėti prie šv. Pranciškaus onkologijos centro statybų. Varžybos vyko naujai renovuotam  Klaipėdos sporto centro "Gintaras" (S. Daukanto g. 29/25,) 25 m plaukimo baseine.

Varžybų metu dalyviai ir žiūrovai turėjo galimybę paremti centro statybą, įsigydami simbolines kartonines plytas, taip prisijungdami prie akcijos "Aš nupirkau plytą šv. Pranciškaus onkologijos centro statybai". Tai renginys, kuris reiškia visų mūsų judėjimą, atsigręžimą į šimtus tūkstančių ligonių ir jų artimuosius, šios skaudžios problemos iškėlimą į viešumą.

Šioje prasmingoje paramos akcijoje buvo kviečiami dalyvauti plaukimo sporto veteranai, kurie praeityje dalyvavo Europos, Pasaulio čempionatuose bei buvę Olimpinių žaidynių dalyviai. Prie šios akcijos prisijungė plaukimo sporto veteranai ir entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninių šalių: Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos. Paraiškas dalyvauti pateikė 116 dalyvių.

Tarp akcijos „Vilties Plaukimas 2012“ dalyvių buvo ir Klaipėdos mieto meras Vytautas Grubliauskas, „Vilties bėgimo“ akcijos vadovas brolis Benediktas Jurčys, Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė Ilona Zuozienė, sporto veteranai, praeityje garsinę Lietuvą.

Šiek tiek statistikos: vyriausias dalyvis tarp vyrų – 1927 m. gimęs Vladas Vimbaras iš Kauno, vyriausios moterys dalyvės klaipėdietė Margarita Volkova (g. 1938), kaliningradietė Luiza Ščerbič (Shcherbich) (g. 1938) Kaliningradas. Jauniausias plaukimo dalyvis gimė 2004 m.

Visi plaukimo entuziastai džiaugėsi atgaivintomis Klaipėdos miesto varžybomis, buvo patenkinti jų organizacija. Ypač daug širdies ir darbo surengiant šias varžybas įdėjo Asta Dirgelienė. Didelis jai AČIŪ. Tikimės, kad ateityje šios varžybos taps tradicinėmis, nes visi su dideliu noru važiuoja į pajūrį.

Čia rasite varžybų rezultatus: failai/vilties_plaukimas_rezultatai_2012.pdf

0 1955

14Th FINA MASTER CHAMPIONSHIPS

2012m birželio 3-17 d. Riccione, Italija, vyksta 14-tas pasaulio plaukimo veteranų čempionatas. Šiame čempionate dalyvauja rekordinis žmonių skaičius: 12,660 užsiregistravusių dalyvių, iš jų 9700 plaukimo rungtyse, virš 100 komandų (1400 žaidėjų) vandensvydyje, apie 2,300 atviram vandenyje. Jiems talkina 300 savanorių. Viso 76 šalys iš 5 kontinentų. Palygint su prieš dvejus metus vykusio Geteborge čempionatu buvo 5700 plaukikų, o dabar jų apie 7000.

Čempionatas vyksta dvejuose 50m baseinuose: uždaram ir atviram. Vyriausia dalyvė iš Japonijos Meiko Nagaoke gimusi 1914m, jauniausias dalyvis yra iš Prancūzijos gimęs 1987m. gruodžio 30 d. Dalyvauja ir plaukimo superžvaigždė Jim Montgomery 57 metų amžiaus, trijų olimpinių aukso ir septynių aukso pasaulio veteranų čempionatų medalių nugalėtojas.

Mūsų klubui atstovauja 11 dalyvių. Visiems jiems linkime visakeriopos sekmės ir pasiekti kuo aukštesnių rezultatų.

Oficiali čempionato svetainė: http://www.finamasters2012.org/

Čempionato plaukimo rezultatai: http://95.110.194.230/index.htm

Čempionato normatyvai: failai/normatyvai.pdf

Čia rasite visus rezultatus: failai/FWMC2012_Swimming.pdf

2014 metais 15-tas FINA pasaulio plaukimo veteranų čempionatas vyks Monrealyje (Kanada) liepos 27 d. – rugpjūčio 10 d.

Klubo narių čempionate pasiekti rezultatai:

1.  Linas Kerševičius      am.gr.   40-44     200 nugara  2.32,62   vieta 15 iš 47 dalyvių

                                                                  200 kompl.    2.40,19    vieta 46 iš 99 dalyvių

2.  Artūras Tuomas           am.gr.   50-54    400 kompl.  6.08,79    vieta 20 iš 26 dalyvių

                                                              200 delfinu     2.54,86  vieta 20 iš 25 dalyvių

                                                              200 kompl.     2.43,71  vieta 17 iš 46 dalyvių, LR

                                                              100 delfinu      1.13,12    vieta 31 iš 44 dalyvių

3.  Ramunė Ivanauskaitė  am.gr.   45-49    200 nugara  3.08,86   vieta 32 iš 58 dalyvių

                                                                   200 l/st         2.48,86    vieta 55 iš 96 dalyvių

                                                                   200 kompl.  3.08,41    vieta 36 iš 58 dalyvių

                                                                   100 nugara  1.27,10   vieta 38 iš 76 dalyvių

                                                                    400 l/st         5.59,67  vieta 46 iš 62 dalyvių

4.  Arlandas Juodeška        am.gr.     50-54   200 nugara  3.02,49    vieta 33 iš 43 dalyvių

                                                                     50 delfinu       33,68     vieta 78 iš 113 dalyvių

                                                                     50 krūtine       37,26    vieta 44 iš 124 dalyvių

                                                                    100 nugara     1.22,03  vieta 37 iš 50 dalyvių

                                                                    50 nugara       34,64     vieta 21 iš 54 dalyvių

5. Viktoras Snieška             am.gr.      65-69  200 nugara  3.22,61   vieta 16 iš 31 dalyvio

                                                                       200 l/st    2.51,45    vieta 22 iš 40 dalyvių, LR

                                                                       100 nugara1.31,04  vieta 15 iš 27 dalyvių LR

                                                                        50 nugara   41,09    vieta 20 iš 33 dalyvių

                                                                        400 l/st     6.18,01  vieta 20 iš 27 dalyvių, LR

6.  Arvydas Burinskas           am.gr.       40-44    50 delfinu   30,71    vieta 73 iš 141 dalyvio

                                                                          100 delfinu    1.12,53   vieta 54 iš 63 dalyvių

                                                                          200 delfinu    2.54,37   vieta 31 iš 32 dalyvių

7.  Audrius Kiaukė             am.gr.        50-54    200 l/st       2.41,48   vieta 109 iš 116 dalyvių

                                                                          50 l/st         32,14     vieta 164 iš 178 dalyvių

                                                                          100 l/st       1.12,52  vieta 157 iš 180 dalyvių

8.  Raimondas Garbatavičius am.gr. 50-54   50 l/st   diskvalifikuotas už falšstartą

                                                                     100 l/st    laikas neužskaitytas, nėra normatyvo

9.  Dalicija Fedoravičienė       am.gr.  65-69    50 l/st   laikas neužskaitytas, nėra normatyvo

10. Aleksandra Ylienė             am.gr.  60-64   50 nugara  52,43  vieta 24 iš 29 dalyvių

11. Antanas Guoga                 am.gr.    60-64  3km atviras vanduo 48.40,60 vieta 64 iš 77

0 1271

SVEIKINAME

Gegužės mėn. 24 dieną savo puikų 50-ties metų jubiliejų šventė klubo narė Eglė Kosauskienė. Su šiuo gražiu jubiliejumi visi klubo TAKAS nariai ir kiti plaukimo entuziastai sveikiname jubiliatę, linkime kuo stipresnės sveikatos, neblėstančios jaunatviškos energijos, džiugių gyvenimo akimirkų bei pasiekti dar daug rekordų ne tik baseino takeliuose, bet ir gyvenime.

 

0 609

Naujo baseino Klaipėdoje projektas pamažu įgyja realius kontūrus – jau išrinkta vieta, kur jis turėtų iškilti, apskaičiuota, kiek teks pakloti už statybas. Ir nors didžioji dauguma klaipėdiečių mano, jog pastatyti naują baseiną būtina, jau dabar nuogąstaujama, kad pasiplaukiojimas jame kainuos labai brangiai.

Rinko iš septynių vietų

Klaipėdoje šiuo metu veikia vos trys baseinai, kurių kiekvieno vandens plotas viršija 20 kvadratinių metrų ir kuriais klaipėdiečiai gali naudotis neužsisakydami papildomų paslaugų, pavyzdžiui, pirties.

Uostamiestis atsilieka nuo visų didžiųjų šalies miestų pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį baseinų skaičių. Klaipėdos lyginti su panašaus dydžio, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos, miestais net neįmanoma. Ten viename mieste, kur gyventojų yra beveik tiek pat kaip uostamiestyje, vidutiniškai veikia 16 baseinų.

Dėl prastos baseinų infrastruktūros Klaipėdoje daugybę metų buvo kalbama apie naujo tokio statinio poreikį.

Iš pradžių buvo numatyta 50 metrų ilgio baseiną statyti P.Lideikio gatvėje, tačiau šiemet baigta galimybių studija, kurios rengėjai, įvertinę įvairius parametrus, išrinko kitą vietą.

Ji – prie „Švyturio“ arenos. Ši vieta rinkta iš septynių galimų, o geriausia pripažinta dėl išvystytų inžinerinių tinklų, gero susisiekimo, jau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.

Galimybių studija kainavo apie 80 tūkst. litų. Didžioji dalis sumos bus sumokėta ES lėšomis.

Statys už 38 mln. litų

Šioje galimybių studijoje analizuota ne tik vieta, kur 50 m ilgio baseiną geriausia statyti, bet ir tai, kam jį pritaikyti, kokias zonas komplekse dar įrengti.

Atsižvelgiant į klaipėdiečių poreikius, kurie išaiškėjo atlikus apklausą, nustatyta, jog nauju baseinu turėtų naudotis ir sportininkai, ir savo sveikata besirūpinantys įvairaus amžiaus klaipėdiečiai.

Todėl studijos rengėjai siūlo statyti sporto kompleksą su 50 m ilgio baseinu ir tribūnomis tūkstančiui žiūrovų, sporto sale ir sveikatingumo zona. Pastarojoje siūloma įrengti pirčių, masažo kabinetų, kavinių, grožio salonų, vaikų kambarį.

„Savivaldybės pozicija yra tokia, kad 50 proc. baseino skiriama sportui, 50 proc. – visuomenės sveikatinimui. Kalba čia ne apie baseino plotą, o apie laiką“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė.

Bendras sporto komplekso plotas būtų apie 4 tūkst. kvadratinių metrų, o pastato aukštis – iki 14 metrų.

Galimybių studijos rengėjai apskaičiavo, jog pastatyti naują baseiną kainuotų apie 38 mln. litų.

„Kaina preliminari. Ji dar gali keistis, kai bus įvertinta, kiek kainuotų įrengti kilnojamas baseino grindis. Šis siūlymas labai inovatyvus. Dėl slankiojančių grindų galima nesunkiai pakeisti baseino gylį“, – teigė A.Velykienė.

Ieško 100 tūkst. litų

Pinigų baseino statyboms tikimasi gauti iš ES, Valstybės investicinės programos. Dalį lėšų turės pridėti savivaldybė, svarstoma ieškoti ir privačių investuotojų.

Anot A.Velykienės, dar šiemet norima paskelbti tarptautinį architektūrinį būsimo baseino konkursą. Jo dalyvių prizams ieškoma rėmėjų, kurie skirtų apie 100 tūkst. litų.

Konkurso nugalėtojas esą galėtų parengti ir sporto komplekso techninį projektą. „Būtų gerai jį turėti kitais metais, kad galėtume teikti paraišką ES paramai 2014–2020 metų programavimo laikotarpiu gauti“, – vylėsi pašnekovė.

Galimybių studijos rengėjai nurodė, jog parengti baseino techninį projektą truktų metus, o statybos – dvejus metus. Taigi tikėtina, kad sporto kompleksas galėtų pradėti veikti 2015 metų pabaigoje.

Tačiau A.Velykienė nesiryžo drąsiai įvardyti datos, kada baseinas atvers duris: „Mūsų siekis, kad jis būtų pastatytas tarp 2014 ir 2020 metų“.

Valdys verslininkai?

Galimybių studijos rengėjai apskaičiavo, jog naujo baseino rinkos potencialas yra per mėnesį gauti 530 tūkst. litų pajamų.

Jos jau ėmė vilioti ne vieną verslininkų grupę. Juo labiau kad galimybių studijos rengėjai taip pat ištyrė, kad baseiną būtų galima atiduoti valdyti koncesininkui.

Kita alternatyva – baseiną valdo savivaldybės viešoji įstaiga, kuri verslininkams išnuomoja tik sveikatingumo zoną.

„Dėl baseino valdymo modelio dar tikrai nėra apsispręsta, šis klausimas labai ankstyvas“, – tvirtino A.Velykienė.

Paklausta, ar klaipėdiečiams už pasiplaukiojimą baseine nereikės mokėti kosminių sumų, ypač jei šis bus atiduotas valdyti koncesininkui, pašnekovė tikino, jog savivaldybė sieks, kad baseinas būtų atviras klaipėdiečiams ir jame netrūktų lankytojų.

„Kalbėti, kad baseinas būtų išlaikomas iš gautų pajamų, drąsu. Iš savivaldybės biudžeto skiriami pinigai

ir „Gintaro“ baseinui išlaikyti, todėl valanda pasiplaukiojimo jame kainuoja 10 litų, o privačiame baseine – 30 litų“, – apie galimas dotacijas iš savivaldybės biudžeto kalbėjo A.Velykienė.

„Dinamo“ ateitis – neaiški

Nors Klaipėdoje po kelerių metų atsiras naujas baseinas, tačiau jų skaičius uostamiestyje gali ir nepadidėti.

Neatmetama galimybė, jog tuomet užsidarys Klaipėdos valstybinės kolegijos baseinas, geriau žinomas „Dinamo“ pavadinimu.

„Apie baseino uždarymą galvoju nuo pat savo kadencijos pradžios, nes įstaigai jis nėra naudingas ekonomiškai. Tačiau žmonės ateina, esame sudarę kelias sutartis su kariškiais, todėl laikomės. Bet jei naują baseiną dotuos savivaldybė ir jame klaipėdiečiams bus patrauklios kainos, pas mus sumažės lankytojų. Tuomet tikrai gali tekti užsidaryti“, – neslėpė Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorius Valerijus Kuznecovas.

„Gintaro“ sporto centro direktorius Valentinas Vytautas Šeputis tvirtino, jog naujasis baseinas jokios konkurencijos tikrai nesudarys.

„Mes ir taip labai mažai žmonių galime aptarnauti, nes pagrindinė mūsų funkcija yra ugdyti jaunuosius sportininkus. Norinčių plaukti vaikų yra labai daug, ne visus galime priimti treniruotis, todėl naujasis baseinas kaip tik išspręs šią problemą“, – tvirtino V.V.Šeputis.


Apklausa

Siekiant išsiaiškinti baseinų poreikį Klaipėdoje ir panaudojimo galimybes, pernai buvo atlikta uostamiesčio gyventojų apklausa. Nustatyta:

trečdalis klaipėdiečių baseine yra buvę per pastaruosius trejus metus, o mažiau nei 30 proc. – per paskutinius 12 mėnesių;

klaipėdiečiai, kurie nesilanko baseinuose, nurodė, kad to priežastis – nepatrauklios patalpos ir įranga;

gyventojai į baseiną eina praleisti laisvalaikio, atsipalaiduoti, pasportuoti;

80 proc. apklausoje dalyvavusių klaipėdiečių nurodė norintys, kad mieste atsirastų daugiau baseinų;

gyventojams svarbiausia tvarkingos baseino patalpos, nesusidėvėjusi įranga, gera vandens kokybė, priimtina kainodaros sistema ir patogus darbo laikas;

respondentai nurodė, jog norėtų, kad baseine būtų vandens kaskados ir povandeninio masažo srovės, vieta ramiam pasiplaukiojimui, sauna, garinė, infraraudonųjų spindulių pirtis, ledo kambarys.


Komentaras

Ilona Zuozienė

Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė

Naujas baseinas Klaipėdos krašte reikalingas, nes padėtis tikrai skurdi. Todėl labai sveikintina, jei miesto valdžia ėmėsi realių žingsnių dėl baseino statybos. Kai bus pastatytas 50 metrų ilgio baseinas, jame bus galima rengti Lietuvos čempionatus. Suprantama, galima svarstyti ir apie tarptautines varžybas, tačiau reikia įvertinti, ar baseinas atitiks Tarptautinės plaukimo federacijos nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, norint surengti Europos jaunių plaukimo čempionatą, baseine turi būti įrengta 1,5 tūkst. vietų žiūrovams. Jei Klaipėdos baseine numatoma įrengti tribūnas su tūkstančiu vietų žiūrovams, tai jau rimta paraiška tarptautinėms varžyboms, nes likusias 500 vietų žiūrovams galima surasti neužimtose erdvėse. Dar vienas reikalavimas tarptautinėms varžyboms – turi būti ne tik pagrindinis baseinas, bet dar vienas, kuriame sportininkai galėtų apšilti. Kaip bebūtų, naujo Klaipėdos baseino statybos yra sveikintinas dalykas. Žinoma, jo išlaikymo išlaidos gali gulti ant miesto pečių, nes baseino eksploatacija yra brangi. Tačiau Vakarų Europos šalių patirtis byloja, jog geriau rūpintis žmonių sveikatinimu, nei vėliau skirti didelius pinigus

jų gydymui. Be to, Klaipėda yra pajūrio zona, todėl reikia stiprinti ir vaikų, ir suaugusiųjų plaukimo įgūdžius. Mūsų visuomenės plaukimo įgūdžiai yra silpni, nes kasmet vandens telkiniuose nuskęsta apie 400 žmonių, tarp kurių yra nemažai vaikų.

 

0 614

SVEIKINIMAI

 

2012 m. vasario 11-ąją dieną aukso žiedus sumainė Raminta ir Žydrūnas. Šia vestuvių proga mes nuoširdžiai sveikiname jaunavedžius, abiems linkime tvirtos meilės, sutarimo, sveikatos bei vaikučių…

 

Eikit gyvenimo saulės sutikti, neškit šypseną, laimę kartu. Tegul niekas nedrįsta sutrypti, kas svajonėse buna brangu. Eikit – šypsokites kaip šypsosi saulė, šildykit šypsena širdis visų, tegul šviečia vien laimė pasauly tegul Jum būna be galo šviesu.

0 503

Gruodžio 26 dieną savo 50-ties metų jubiliejų švenčia Arlandas Juodeška (gimęs 1961 metais) mūsų gerbiamas klubo narys, nepraleidžiantis nė vienerių varžybų. Su šiuo puikiu jubiliejumi nuoširdžiausiai viso klubo TAKAS vardu sveikinam jubiliatą, linkime kuo stipresnės sveikatos, neblėstančios energijos, džiugių gyvenimo akimirkų bei pasiekti dar daug plaukimo rekordų baseino takeliuose ir gyvenime.

0 533
Kultūros ir sporto rūmuose „Girstutis" atnaujinti rekonstrukcijos darbai įsibėgėja. Tuo penktadienį savo akimis įsitikino statybvietėje apsilankę Kauno miesto vadovai.

Dėl ne nuo savivaldybės priklausiusių priežasčių „Girstučio" rekonstrukcija buvo įstrigusi. Tačiau miesto vadovai sugebėjo surasti išeitį iš šios keblios situacijos. Kultūros ir sporto rūmus rekonstruojančios bendrovės „Kamesta" ir „Sienojus" buvo įpareigotos savivaldybei pateikti perrašytą jungtinės veiklos sutartį, 1,92 mln. litų siekiančią sutarties vykdymo garantiją bei naują detalų darbų atlikimo grafiką.

„Dabar svarbiausia, kad darbai vyktų sparčiai ir nekiltų jokių kliūčių, galinčių juos vėl sustabdyti. Gaila, kad buvo tuščiai praleistas visas pusmetis, tačiau tikiuosi, kad pavasarį jau matysime konkrečius rezultatus. „Girstučio" plaukimo baseinas yra nacionalinės svarbos sporto objektas. Jis reikalingas ne tik kauniečiams, bet ir visos šalies sportininkams, siekiantiems pasaulinio lygio rezultatų", – penktadienį ryte apsilankęs statybvietėje, statytojams sakė miesto meras Andrius Kupčinskas.

Naujajame darbų grafike numatyta, kad „Girstučio" baseino rekonstrukcija turi būti pabaigta iki 2012 m. lapkričio mėnesio. Speciali savivaldybės sudaryta darbo grupė nuolat stebės, ar rekonstrukciją atliekanti bendrovė „Kamesta" laikosi numatyto grafiko.

Baigus sporto ir pramogų centro „Girstutis" rekonstrukciją, bus atidarytas moderniausias Baltijos šalyse plaukimo kompleksas su 50 m ilgio ir 8 takų plaukimo baseinu, 25 m ilgio 4 takų apšilimo baseinu, treniruoklių salėmis ir pramogų zona.

Šuo metu yra išbetonuoti du mažesni baseinai, sumūrytas priestatas, pakeista dalis stogo, kai kuriose pastato zonose pradėta vidaus apdaila, atlikta didžioji dalis santechnikos ir ventiliacijos sistemų įrengimo darbų. Šaltuoju metų laiku čia bus keičiamos senosios sijos, didžiojo baseino kolonos, tinkuojamos sienos, klojamos plytelės. Naudodamiesi palankiomis oro sąlygomis statybininkai ėmėsi automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo darbų.

Sporto ir kultūros centro „Girstutis" rekonstrukcija kainuos apie 21 mln. litų. Savivaldybė yra pasirašiusi sutartį dėl 5 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Dar 4 mln. litų bus panaudoti iš Valstybės investicijų programos lėšų.

 

0 692

2011 m. lapkričio 26-27 dienomis Alytuje įvyko atviras Lietuvos plaukimo veteranų čempionatas. Varžybos vyko 50 metrų ilgio baseine su elektronine finišo sistema. Čempionate dalyvavo rekordinis skaičius dalyvių: 220 plaukikų: iš Lietuvos (per 100 dalyvių) ir iš užsienio – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir Danijos.

Iš Latvijos: Rezeknės, Rygos ir Jelgavos klubų.- 23 plaukikai. Iš Estijos atvyko septyni Talino U Club narių, Lenkijos 2 klubų atstovai (6 dalyviai), Rusijai (didžiausia užsieniečių delegacija) atstovavo 27 plaukimo veteranai – 20 klubo ,,PREGEL” narių. Penki Danijos atstovai ir du iš Baltarusijos.

Lietuvai atstovavo Alytaus klubas ,,Koralis“, Ignalinos, Kaišiadorių ,,Ilgaplaukiai“, Klaipėdos ,,Nendrė“, Marijampolės “Torpedos“, Vilniaus ,,Poseidonas“, Panevėžio „Darna“, Šiaulių „Delfinas“, Kauno – ,,Banginiai“, ,,Šilainiai“  ir ,,Takas. Čempionate gausiausiai dalyvavo mūsų klubo ,,Takas“ nariai – 41 ir 6 neįgalieji dalyviai.

Viso čempionate buvo pasiekti 35 Lietuvos rekordai bei 5 estafetėse. ,,Tako“ plaukimo veteranai pasiekė 11 Lietuvos rekordų individualioje įskaitoje. Šįkart įspūdingai pasirodė klubo narys Karolis Leviška g.1969 m (pasiekė 3 rekordus). SVEIKINAME. Neįgaliesiems buvo paskirtas vienas 50 m laisvu stiliumi plaukimas.

Dalyviai, laimėję pirmąsias vietas, buvo apdovanoti medaliais. Pagal reitingo taškus buvo sudarytas šio čempionato dešimties geriausių plaukikų sąrašas, kuriame yra tik 2 Lietuvos plaukimo veteranai, plaukikai apdovanoti auksiniais plaukimo federacijos ženklais.

Čempionatas buvo puikiai organizuotas, visi dalyviai labai dėkingi profesionaliam teisėjų darbui. Varžyboms pasibaigus visi norintieji dalyvavo popietėje, kurioje galėjo nuoširdžiai pabendrauti su savo draugais iš kitų klubų.

 

Geriausi varžybų plaukikai TOP-10

 

             

 

1. Grethe BENDTSEN                    30     DEN               3528                  3

2. Edgars OZOLINŠ                       59     R KIPS           2587                  3

3. Aleksandr BASHMAKOV            46     M POSEID     2557                  3

4. Janis PLOTNIEKS                      71     R KIPS          2444                  3

5. Ilze AIGARE                               65     R KIPS          2382                  3

6. Eve-Mai MAURER                       36     TAL U-CLUB  2380                  3

7. Aleksandras ZAMORSKIS           71     KAIS             2346                  3

8. Jaroslavs ORBIDANS                  81    JELGAVA       2290                  3

9. Valerijs MINAKOVS                    74    JELGAVA       2262                  3

10. Eugenijus RAKITINAS               80    IGNAL            2217                  3

 

Čia rasite čempionato rezultatus: failai/LTU Masters-2011 results.pdf

 

0 979

Rugpjūčio 13-ąją į Sudeikius (Utenos rajonas) suvažiavo sugužėjo minios žmonių iš visos Lietuvos. Ir ne tik iš Lietuvos: atvyko ir tolimesnių svečių iš Latvijos bei Kanados. Visus susirinkusiuosius į Sudeikius priviliojo viename gražiausių Lietuvos ežerų Alauše surengtas jau trečiasis tarptautinis plaukimo maratonas SUDEIKIAI -2011, kurį suorganizavo ir vykdė Lietuvos plaukimo federacija, Utenos rajono savivaldybė, Kauno plaukimo meistrų ir neįgaliųjų klubas „Takas“.

Maratonas SUDEIKIAI 2011 – tai paskutinis ir baigiamasis Lietuvos maratonų GRAND PRIX 2011 bei atviro vandens čempionato etapas. Varžybose dalyvavo 103 plaukikai. 55 vyrai ir 28 moterys varžėsi 2,5 km nuotolyje. Tarp vyrų užtikrintai laimėjo Vytautas Janušaitis (28:40,77 min.), tarp moterų pirmoji atplaukė Aistė Kubilūtė (30:25,33 min.)


Antrą kartą surengtame Lietuvos atviro vandens plaukimo čempionate (5 km nuotolis) čempionais tapo Paulius Dapkus (1 val., 01 min. 38 sek.) ir Guoda Jonelytė (1 val., 05 min.51 sek.). Varžybose dalyvavo 11 vyrų ir 3 moterys. Susumavus trijų maratonų (Lampėdžiai, Plateliai ir Sudeikiai) rezultatus paaiškėjo, kad Lietuvos maratonų Grand Prix nugalėtojais tapo Simas Žiaukas (Kaunas) ir Guoda Jonelytė (Panevėžys).

Abiems nugalėtojams įteikti generalinio Grand Prix rėmėjo, firmos "CRAFT bearings" (direktorius Arūnas Kinskis), MOSCA motoroleriai „Rapido“.

Gera organizacija, skania žuviene, įspūdingais prizais ir nuostabiu paplūdimiu gerėjosi visi dalyviai, jų draugai bei šeimos nariai. Visi buvo patenkinti, juoba kad maratonas, Sudeikiuose jau tapo tradicine džiugia vandens sporto švente ir sudeikiečiams, ir uteniškiams, ir visos Lietuvos gyventojams.

Čia rasite maratono rezultatus: failai/Sudeikiai2011(2).pdf

Čia rasite GRAND PRIX 2011 taškų lentelę: failai/GRAND-PRIX2011m.pdf

0 1635

Prieš tris­de­šimt me­tų star­ta­vęs Pla­te­lių plau­ki­mo ma­ra­to­nas šie­met jau – ju­bi­lie­ji­nis. Jei pir­ma­ja­me ma­ra­to­ne da­ly­va­vo vos 11 da­ly­vių, į praė­ju­sį šeš­ta­die­nį prie Pla­te­lių jach­tų klu­bo vy­ku­sį tris­de­šim­tą­jį su­gū­žė­jo 171 plau­ki­kas. Mė­gė­jai ir pro­fe­sio­na­lai, vie­ti­niai ir at­va­žia­vę iš ki­tų ra­jo­nų, lie­tu­viai ir už­sie­nie­čiai ne­pa­bū­go Že­mai­ti­jos eže­ro gel­mių ir plau­kė kas trum­pes­nį, kas il­ges­nį­jį nuo­to­lį.

Drą­suo­lius žvilgs­niais nu­ly­dė­ję ant kran­to li­kę žiū­ro­vai ne­bu­vo nu­skriaus­ti – ga­lė­jo sa­ve iš­mė­gin­ti van­de­ny­je trauk­da­mi vir­vę, ne­šda­mi alaus sta­ti­nę ar lenk­ty­niau­da­mi ne­tra­di­ci­nė­mis, pa­čių su­ma­ny­to­mis, plau­ki­mo prie­mo­nė­mis.Prieš tai bu­vęs lie­tin­gas, tą die­ną oras bu­vo kaip už­sa­ky­tas, to­dėl į van­de­nį at­si­gai­vin­ti trau­kė ne tik pa­grin­di­nių nuo­to­lių, bet ir šim­tą met­rų pa­no­rę plauk­ti da­ly­viai.

Net­ru­kus prie kran­to li­ni­jos iš­si­ri­kia­vo ir ki­ti, di­džio­jo ir ma­žo­jo ma­ra­to­no plau­ki­kai, iš ku­rių jau­niau­sia­jam – vie­nuo­li­ka, vy­riau­sia­jam – sep­ty­nias­de­šimt me­tų. Iš­gir­dę lenk­ty­nių star­to švil­pu­ką, jie puo­lė į van­de­nį, po sa­vi­mi pa­lik­da­mi bal­tus van­dens purs­lus ir ne to­kius grei­tus var­žo­vus. Il­gą­ją, pus­ket­vir­to ki­lo­met­ro, dis­tan­ci­ją plauk­ti pa­si­rin­ko 20 nar­suo­lių, li­ku­sie­ji su­grį­žo įvei­kę 1,8 ki­lo­met­ro.


Plau­ki­kams pa­si­nė­rus į ban­gas, sau­su­mo­je li­ku­sius žiū­ro­vus links­mi­no Gied­rės Žli­bi­nie­nės va­do­vau­ja­mos „Ri­vos“ šo­kė­jos. Stip­ruo­liai da­ly­va­vo 35 ki­log­ra­mus sve­rian­čios alaus sta­ti­nės ne­ši­mo rung­ty­je van­de­ny­je. Da­ly­vių mo­te­rų neat­si­ra­do, o vy­riš­kiai sta­ti­nai­tę ne­šė tai už­si­kel­da­mi ant pe­čių, tai ran­ko­se ar glė­by­je lai­ky­da­mi, kaip my­li­mą mo­te­rį. Kai kas net iš anks­to bu­vo pa­si­ruo­šę – mū­vė­jo pirš­ti­nes. Sly­do sta­ti­nė iš ran­kų daž­nam ne­ši­kui, vie­nam slys­da­ma net pra­ske­lė gal­vą…Vir­vės trau­ki­mo rung­ty­je tiek vy­rai, tiek mo­te­rys lai­kė­si įsi­ki­bę vir­vės lyg kren­tan­tys uo­los kraš­to. Žiūrovai stebėjo gerą renginį.


Su­lau­kus plau­ki­kų ir su­su­ma­vus abie­jų ma­ra­to­nų re­zul­ta­tus, paaiš­kė­jo, kad, kaip ir per­nai, no­sis vi­siems nu­šluos­tė kau­niš­kiai. 3,5 ki­lo­met­ro nuo­to­lį grei­čiau­siai įvei­kė kau­niš­kis Si­mas Žiau­kas, ant­ra­sis bu­vo jo kraš­tie­tis Ma­rius Mi­ka­laus­kas, tre­čio­ji at­plau­kė mo­te­ris – Guo­da Jo­ne­ly­tė iš Pa­ne­vė­žio. Ma­žo­jo ma­ra­to­no (1,8 ki­lo­met­ro) dis­tan­ci­ją grei­čiau­siai įvei­kė trys kau­niš­kiai. Pir­ma­sis bu­vo Gran­tas Dap­kus, ant­ra­sis – Jo­nas Za­ka­raus­kas, tre­čio­ji – Eri­ka Bes­pal­ko.


Vie­no iš ma­ra­to­no su­ma­ny­to­jų Eu­ge­ni­jaus Bun­kos pri­zu kas­met ap­do­va­no­ja­mas į Pla­te­lių ma­ra­to­ną iš to­liau­siai at­vy­kęs plau­ki­kas. Šie­met tai – Se­bas­ti­ja­nas iš Pie­tų Pran­cū­zi­jos Oran­žo mies­to, da­ly­va­vęs ma­ža­ja­me ma­ra­to­no plau­ki­me.Ju­bi­lie­ji­nio plau­ki­mo ma­ra­to­no me­tu pa­dė­kų su­lau­kė ir jo pra­di­nin­kai – Be­nas Čiu­tys ir Eu­ge­ni­jus Bun­ka, nuo­la­ti­nis da­ly­vis, mūsų klubo narys, An­ta­nas Guo­ga (beje, jau plaukė 50-tąjį savo maratoną karjeroje), ren­gė­jai – Vac­lo­vas Bui­vy­das ir Al­vydas Vir­ši­las.

Kitas plaukimo maratonas vyks Sudeikiuose, Utenos raj. Alaušo ežere, rugpjūčio 13 dieną. Po šio trečiojo maratono bus susumuoti visi taškai ir įteiktas nugalėtojams pagrindinis prizas – MOTOROLERIS.

Čia rasite maratono rezultatus: failai/Plateliai 2011.pdf

Taškų lentelė po 2-jų maratonų: failai/plateliaigrand prix taskai.pdf

„Varžybos rengiamos atviruose vandens telkiniuose, vadinamos vandens telkinių plaukimu arba maratonu. Pasaulyje plaukimo maratonai vyksta ežeruose, jūrose, vandenynuose. Netgi pirmų Olimpinių žaidynių plaukimo varžybos vyko atvirame telkinyje, Zea įlankoje.Plaukimo atviruose vandens telkiniuose varžybos rengiamos ir Lietuvoje. Pirmasis – lietuviškasis- plaukimo maratonas „Žaliasis tiltas – Aleksoto tiltas“ vyko Kaune. Vilniuje plaukikai plaukė Nerimi prie Sporto rūmų. Be to masiniai plaukimai buvo rengiami Kauno mariose, Lampėdžių karjeruose, Kuršių mariose.

Didžiausio plaukikų dėmesio sulaukė populiariausias Lietuvoje plaukimo maratonas Platelių ežere, kurį pirmąkart 1982 m. organizavo plateliškis Eugenijus Bunka ir „Nemuno“ draugijos Plungės skyriaus pirmininkas Benas Čiutys. Dabar renginį organizuoja Platelių jachtklubas „Žalgiris“ ir Plungės rajono savivaldybė (Dovilė Diegytė, Birutė Statkevičienė, Lietuvos kūno kultūros akademija, 2004-11-11). Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje maskviškis Sergejus Ščiokinas „Izvestijų“ laikraštyje perskaitė mažą žinutę apie buriavimo varžybas Plateliuose.

Tais pačiais metais jis sėdo ant „Javos“, į lopšelį įsisodino žmoną ir pirmą sykį atvažiavo prie ežero. Taip prasidėjo vasarotojų iš Maskvos, Leningrado antplūdis, nes plateliškių dėde Serioža vadintas, buvęs TSRS gynybos ministro adjutantas, vėliau atsivežė savo artimuosius, tie – savo draugus, draugai – draugus…
Vienas iš jų buvo amžinai nenustygstantis Nikolajus Juchninas. Mokslininkas geofizikas, net tada, kai dirbo JAV branduolinio ginklo bandymų tarybinėje kontrolės grupėje, iš Amerikos grįžęs lėkdavo į Platelius. Viską, ką darė, Nikolajus mėgo paversti varžybomis: ar griovius kasė, ar kelmus vertė, vis kvietė į dvikovą šalia dirbančius.

O kai susitiko Ščiuka (Lydeka) pravardžiuojamą plungiškį Romą Butkų, pristojo prie jo siūlydamas palenktyniauti, kas greičiau nuplauks iki Pilies salos ir atgal. Štai tada ir gimė idėja pirmą kartą surengti tokias varžybas ir į jas pakviesti visus norinčius. „Kibirkšties“ laikraščio, kuriame tuomet dirbau, redaktorius Vladas Kalvėnas pritarė minčiai, leido redakcijos spaustuvėje išspausdinti diplomus. Į talką pakviečiau tuometinį „Nemuno“ sporto draugijos rajono tarybos pirmininką Beną Čiutį, kuris apsiėmė varžybas surengti. Tad organizatoriai buvo „Kibirkšties“ laikraščio redakcija ir „Nemuno“ sporto draugijos rajono taryba, o rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Haligas Buivydas atvažiavo į varžybas, anot jo pajuokavimo, pažiūrėti, kaip „Bunka su Čiučiu žmones skandins“.

Nors vėliau sporto varžybomis virtęs, lengva ranka „Žemaitišku Lamanšu“ pavadintas plaukimas buvo sumanytas kaip pramoga, jau pirmą kartą į jį susirinko gerai vandenį pažįstantys plaukikai. Kvietėme juos iš visos Lietuvos, tačiau be plateliškių dar startavo tik palangiškiai, gargždiškiai ir iš Kauno atvažiavęs Antanas Guoga. Žinoma, plaukė ir Nikolajus Juchninas bei Romas Butkus, o prie jų prisidėjo ir leningradietė Marija Rostovskaja. Antanas Guoga plaukė irdamasis sugipsuota koja. Iki šiol jis nepraleido nė vieno plaukimo, o tas jo kojos gipsas tapo vos ne varžybų simboliu.

Pirmuoju varžybų nugalėtoju tapo palangiškis Egidijus Bružas, 1752 metrų distanciją įveikęs per 32 minutes ir 35 sekundes. Tiesa, tada dar nebuvo aišku, kokį atstumą plaukė varžybų dalyviai, nes tik kitą žiemą su plateliškiu Pauliumi Šatkausku pėdinome ledu ir virve matavome atstumą nuo kranto iki Pilies salos. Žinoma, tikslumo trūko, tačiau, kad nepamirštume, ant jachtklubo dirbtuvių sienos užrašėme tiek, kiek pamatavome – 876 metrai į vieną pusę. Dirbtuves nugriovė, dabar vėl visi sako, kad varžybų dalyviai plaukia apie du kilometrus.

Nuo pat pirmojo karto iki dabar rengti varžybas savanoriškai prisidėjo Platelių jachtklubas ir jo vadovas Vacys Buivydas, kiekvienais metais užsikraudamas vis didesnę naštą. Po kelerių metų organizavimo rūpesčius perėmė Rajono vykdomojo komiteto sporto skyrius, tad mudu su Benu džiaugiamės plaukimo maratoną perdavę į geras rankas. O prieš porą metų įsteigėme varžybų sumanytojų prizą ir įteikiame jį iš toliausiai į Platelius atvažiavusiam sportininkui. Vienas prizų yra Vokietijoje.. Gali būti, kad šiemet jis iškeliaus į Irkutską, iš kur žada atvažiuoti ten dabar gyvenantis Nikolajus Juchninas.

Eugenijus Bunka: O pradžia buvo tokia… „Tokių varžybų Plateliai dar nebuvo matę. Žiemą ant ledo varžosi poledinės žūklės mėgėjai, vasarą sklando bangomis buriuotojai, kasmet savo sugebėjimus rodo gelbėtojai, bet plaukikų dar neregėjo. Pirmą kartą „Nemuno“ sporto draugijos rajono taryba ir „Kibirkšties“ laikraščio redakcija organizavo plaukimą Jachtklubas – Pilies sala – Jachtklubas. Startą davė draugijos tarybos pirmininkas Benas Čiutys. Sumirgėjo bangose įvairiaspalvės kepuraitės, ėmė tolti nuo kranto ir pavirto mažyčiais taškeliais valčių lydimi plaukikai… „Žemaitiško Lamanšo“ trasa atidaryta. Visų plaukikų, žiūrovų, varžybų organizatorių nuomonė vieninga – varžybos turi tapti tradicinėmis…“(Plungės rajono laikraštis „Kibirkštis“, 1982 m. liepos 31 d.).

Platelių plaukimo maratono pradininko Eugenijus Bunkos žodžiai buvo pranašiški. Pradedant 1982 m. Platelių plaukimo maratonas kasmet liepos paskutinį šeštadienį sukviečia plaukikus iš visos Lietuvos parungtyniauti ir pabendrauti. Pirmajame maratone dalyvavo 16 plaukikų, o pastaraisiais metais jų skaičius, priklausomai nuo vandens ir oro temperatūros, siekia iki 100 ir daugiau. Rekordinis plaukikų skaičius – 175 plaukė jubiliejiniame XXV-ajame maratone. Platelių plaukimo maratonas, prieinamas visiems – mažiems ir dideliems, profesionalams ir mėgėjams.

Čia  rasite visus Platelių maratonų

rezultatus nuo 1982m.: failai/visu_plateliu_maratonu_rezultatai_1982-2009.pdf

Pirmasis Plaukimo maratonas 1982 m.

0 1422

Trečiadienį liepos 6 d. Kaune, Lampėdžių karjere vyko jubiliejinis 10-tasis tradiciniu tapęs Kauno plaukimo maratonas „Lampėdžiai-2011". Šis maratonas yra vienas iš Grand Prix serijos varžybų. Maratone Lampėdžių karjere užsiregistravo 99 plaukikai ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio: Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės bei Kaišiadorių. Buvo ir svečiai iš Latvijos. Tai buvo pirmasis GRAD PRIX serijos etapas ir visi dalyviai galėjo apžiūrėti didyjį prizą – Motorolerį, kuris bus įteiktas po Sudeikių maratono.

Sportininkai varžėsi 2 kilometrų distancijoje, o neįgalieji, patys jauniausieji  ir vyresnio amžiaus plaukikams teko įveikti 500 metrų. Varžybų vyr. teisėja Ilona Zuozienė kartu su teisėjų komanda savo darbą atliko itin kruopščiai ir sklandžiai, greitai ir operatyviai buvo nustatyti maratono nugalėtojai bei prizininkai. Prieš maratoną sveikinimo žodį tarė Kauno plaukimo federacijos prezidentas Algimantas Vilkevičius palinkėjo visiems sėkmės, pasveikino visus jau su dešimtuoju maratonu bei paminėjo šio maratono įkūrėjus D.Mažutaitį ir G.Krukonį.

Maratono dalyviai buvo suskirstyti į 11 amžiaus grupių. Absoliučiai geriausią laiką tarp vyrų parodė Simas Žiaukas (KCSM) jo laikas 26.02,01, o tarp merginų – Guoda Juonelytė iš Panevėžio jos laikas 26.43,10. Amžiaus grupėje iki 17 metų greičiausi buvo: Jonas Zakarauskas KCSM – 26.22,20 ir jau minėta Guoda Juonelytė. Grupėje 17-24 m. Erika Bespalko KCSM (g.1989 – 27.47,12) ir Simas Žiaukas. Grupėje 25-29m. Mindaugas Sadauskas – 39.59,33). Grupėje 30-34m. Jolanta Andrijevskaja iš Marijampolės 37.36,83 ir Michals Sudakovs iš Latvijos (26.24,88).

Grupėje 35-39m. Kęstutis Rėklaitis – 33.51,79 ir Antra Roga iš Latvijos – 37.49,12. Grupėje 40-44m. Arvydas Burinskas 31.33,24. Grupėje 45-49m. Vilmantas Krasauskas g.1964, 29.09,45 ir viešnia iš Latvijos Ilzė Aigarė g.1965 – 30.16,73. Grupėje 50-54m. Artūras Tuomas 29.45,42 ir Aurelija Margevičienė g.1960 – 58.59,53. Grupėje 55-59m. Linas Jocius 40.55,48 ir Birutė Statkevičienė g.1953, 34.46,39. Amžiaus grupėje 60-64 metų  Jonas Mickeliūnas – 33.52,72. Amžiaus grupėje virš 65 metų nugalėjo Vytautas Svetikas – 47.43,32.

500 metrų distancijoje tarp moterų greičiausia buvo Ema Balčiūtė, 10.42,55, tarp vyrų Matas Katkevičius, 10.30,20 Jauniausias maratono dalyvis gimęs 2001 m, turintis sunkią fizinę negalę Saulius Šatinskas nuplaukė per 16.49,19 (jis net 8 minutėmis pagerino pernykštį savo rezultatą)  ir vyriausias dalyvis Vladas Vimbaras g.1927, kuris buvo kaip visada kovingai nusiteikęs per 23.57,60. Maratono dalyvius prižiūrėjo profesionali gelbėtojų komanda ir medicininė greitosios pagalbos brigada. Kaip ir visuomet, varžybose dalyvavo legendinis Antanas Guoga, nepraleidžiantis nė vieno maratono, Platelių ežere jis plauks net 50-tąjį savo maratoną karjeroje.

Iki varžybų daugelis aptarinėjo būsimą maratono plaukimą, pasirengimą varžyboms, atidžiai sekė plaukimo instrukcijas, vanduo karjere buvo nei per šiltas, nei per šaltas (apie 19-20 laipsnių), buvo nedidelis bangavimas. Jauni plaukikai (kurių daugiausia buvo iš Kauno plaukimo centro mokyklos) su dideliu susidomėjimu stebėjo vyriausius dalyvius, kurie, dideli ir maži, tikrai atrodė vienminčiais ir vienmečiais, nes juos jungė plaukimas, aistra plaukimui.

Maratono metu visiems dalyviams ir svečiams koncertavo nuotaikingas A.Orlausko-Zakarausko ir Klarko duetas. Po varžybų plaukikai buvo apdovanoti sertifikatais, taurėmis bei diplomais. Visi maratono dalyviai gavo proginius marškinėlius. Ypač norime padėkoti mūsų klubo nariui Giedriui Rutkauskui, kuris parėmė maratoną, dalyviai gavo CRUSTUM kepyklėlės skanius sumuštinius bei nugalėtojai gavo po didelį gražiai supakuotą pyragą. Kitos plaukimo varžybos atvirame vandens telkinyje vyks Plateliuose. Kaip ir visuomet – paskutinį liepos šeštadienį 30 dieną.

Čia rasite visus maratono rezultatus: failai/Lampedziai2011.pdf

GRAND PRIX pirmojo etapo rezultatai: failai/lampedziaiTaskkai.pdf