Prieš 85 metus (1924 metų birželio 24 d.) buvo surengtos pirmosios oficialios plaukimo varžybos Lietuvoje. Šių varžybų dalyviai rungtyniavo trijuose nuotoliuose (150, 300, 1500 m) Nemunu pasroviui tarp Žaliojo ir Aleksoto tiltų. Nuo tada pradėta rengti tradicines plaukimo varžybas, nuo tada prasideda mūsų šalies plaukimo sporto istorija. Ciceronas yra pasakęs, kad žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikais. Tą patį galima pasakyti ir apie kiekvienos sporto šakos istoriją ir tos šakos sportininkus. Šis garbus jubiliejus – puiki proga apžvelgti nueitą kelią ir pažvelgti į ateities perspektyvas.

 

Ar žinote, kad..

 

… nuo 1924 m. iki 1949 m. Lietuvos sportininkai rungtyniavo vasaros laikotarpiu tekančiame upės vandenyje, nesilaikydami tarptautinių taisyklių, nors nuo 1908 metų pasaulyje aktyviai veikė tarptautinė plaukimo mėgėjų asociacija FINA, kuri buvo įteisinusi vieningas varžybų vykdymo ir pasaulio rekordų fiksavimo taisykles?

 

Nuotraukoje : Plaukimo varžybų startas Kauno jachtų klubo plaukykloje (1932 metai)

 

1924-1941 m. Lietuvoje kasmet vasaromis buvo surengiama 5 – 7 plaukimo varžybos? Plaukimas buvo populiarinamas Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose, tačiau aktyviausi buvo kauniečiai. Lietuvius rezultatais džiugino Šemeta, Bukonis, Vaškelis, Astrauskas, Kuzmickas, Peleckis, Šimonytė, Čerškus ir kt.

 

… Lietuvos vyriausybės sprendimu 1934 m. Kaune buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK), pagal kurių regiamų kursų klausytojams mankštos pratybų grupėje buvo dėstoma vandens mankšta? 1938 m. rugsėjo 15 d. AKKK funkcijas perėmė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultetas, tačiau šioje aukštojoje mokykloje taip ir nebuvo išleista kūno kultūros specialistų laida, nes 1939 metais prasidėjęs pasaulinis karas Europoje sustabdė edukacinės veiklos bei sportinio gyvenimo plėtotę Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo plaukimo specialistus vidurinėms ir sporto mokykloms pradėjo rengti 1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI), kuriame tarp kitų katedrų buvo suformuota ir Plaukimo katedra, vedėjaujama Vinco Petronio.

 

Nuotraukoje: Pirmasis uždaras plaukimo baseinas Lietuvoje – medinis pastatas salia LVKKI rūmų veikė 1949-1958 metais (baseino vonios matmenys 12,5×5 metru).

 

1931 m. A. Vokietaitis pirmą kartą Lietuvoje visuomenei parodė kraulio plaukimo būdą? Tai žmogus, kuris padėjo pagrindą plaukimo teorijai ir metodikai Lietuvoje. 1930 – 1934 m. kaip valstybės stipendininkas studijavęs Vienos Universitete Austrijoje fizinį auklėjimą ir geografiją bei specializavęsis plaukimo treneravime, A. Vokietaitis įgytas žinias aktyviai diegė Lietuvoje: 1931 – 1939 m. A. Vokietaitis dėstė fizinio auklėjimo pagrindus, mankštą ir plaukimą mokytojų vasaros kursuose Aukštojoje Panemunėje, Juodkrantėje, Palangoje ir Rambyne, vadovavo vasaros fizinio auklėjimo stovyklai Vidiškyje. 

 

… pirmasis vadovėlis ,,Plaukymas” lietuvių kalba, kurį spaudai parengė A. Valatkaitis, buvo išleistas Kaune 1935 m.? Vadovėlyje yra aprašyta plaukimo ir šuolių į vandenį raida nuo seniausių laikų, plaukimo būdų ir šuolių į vandenį mokymo ir technikos pagrindai, plaukimo ir šuolių į vandenį taisyklės, praktiniai patarimai, kaip suteikti pagalbą skęstančiajam.

 

1935 m. Amerikos lietuvaitė E. Šemaitytė plaukdama kartu su vyrais 100 m laisvuoju stiliumi Kaune vykusio kongreso proga surengtoje sporto šventėje nugalėjo tuo metu šalies plaukikėms moterims neįtikėtinu rezultatu 1.14,4? 

 

1935 m. krepšinio ir plaukimo technikos bei treniruočių metodikos progresui reikšmingą įtaką turėjo Amerikos lietuviai? Pasibaigus Pasaulio Lietuvių kongresui mūsų šalyje kurį laiką liko Konstantinas Savickas. Jis organizavo treniruotes ir savo žinias bei patirtį perdavė krepšininkams ir plaukikams.

 

1938 m. Lietuvoje vykusioje pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje visas rungtis plaukimo varžybose laimėjo Amerikos lietuviai Mačionis, Budrikas, Bikinas? Taip pat vyko šuolių į vandenį ir vandensvydžio varžybos. 

 

1949 m. pavasarį plaukimo entuziastų ir studentų, vadovaujamų tuometinio katedros vedėjo Raimundo Bagdonavičiaus, dėka prie LVKKI stadiono duris atvėrė pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas? Tai buvo mediniame pastate įrengta betoninė 12,5x5 m vonia su pašildomu vandeniu, kuri netrukus buvo pailginta iki 25 m, papildomai įrengiant 1 m tramplyną šuolininkams. Ištisus metus veikiantis baseinas, reguliarios treniruotės padėjo rengti sporto pedagogus bei kelti plaukikų meistriškumą. Plaukimo katedros studentai, pradedant 1949–aisiais metais, sudarė Lietuvos plaukimo rinktinės branduolį. Buvo pagerinti visi prieškariniai Lietuvos rekordai. 1950 m. baseine buvo įsteigtos jaunųjų plaukikų grupės, treniruojamos ką tik LVKKI baigusio jauno specialisto K. Šmito. 1959 m. R. Bagdonavičiaus ir ilgamečio Lietuvos plaukimo federacijos prezidiumo pirmininko V. Katkevičiaus iniciatyva šį baseiną pakeitė naujas 25 m keturių takelių puošnus uždaras plaukimo baseinas prie pagrindinių LVKKI rūmų.

 

… XX a. 6-ame ir 7-ame dešimtmečiais įvairiuose Lietuvos miestuose sparčiai buvo statomi plaukimo baseinai bei kūrėsi plaukimo centrai? Sparti plaukimo sporto plėtra ir vystymasis šalyje vyko, kuomet baigę institutą plaukimo specialistai pasklido po visą respubliką. Naujai pastatytuose plaukimo baseinuose pradėjo dirbti LVKKI Plaukimo katedros specializantai: Vilniuje – G. Damaševičiūtė – Štarienė, A. Štaras, S. Damalakaitė – Blaškienė, Marijampolėje – A. Verbyla, Kaune – S. Šeškevičius, P. Bezubovas, V. Pelešinas, Kaišiadoryse – A. Žvirblis, Šiauliuose – A. Dambrauskas, K. Bladžius, Klaipėdoje – R. Rosenas, R. Sakalauskaitė – Kalpokienė ir kt. Plaukimo sporto specialistai sėkmingai vadovavo jaunųjų plaukikų, šuolininkų į vandenį, vandensvydininkų treniruočių procesui bei šių sporto šakų plėtotei.

 

Nuotraukoje: : Docentė Marija Korienė su LVKKI studentėmis plaukikėmis naujajame 25 metru baseine (1964 m.). Iš kaires: Jurate Sodaityte, Gražina Jasėnaite , Birute Tiknevičiūte, Laima Kliučiūte ir Zita Užkuraitytė

 

… pirmąjį plaukimo sporto meistrą Lietuvoje Bronių Jakštonį išugdė trenerė LVKKI absolventė Danutė Banytė 1962 m.? Ryškus šuolis Lietuvos plaukimo sporte buvo stebimas 1962–1967 metais. Per tą laiką parengta per 30 plaukimo sporto meistrų. Tuo metu sportiniais rezultatais džiugino E. Ulozaitė, L. Liutso, R. Sakalauskaitė, B. Užkuraitytė, L. Šeinytė, S. Rudokas, V. Tiknius, A. Gražiūnas ir kt.

 

… pirmoji Lietuvos plaukimo sporto atstovė olimpinėse žaidynėse buvo Marijos Korienės auklėtinė Birutė Užkuraitytė, iškovojusi teisę dalyvauti 1972 m. olimpinėse žaidynėse Miunchene? Birutė rungtyniavo 200 ir 400 m kompleksinio plaukimo rungtyse ir iškovojo 16-tą ir 21-ą vietas.

 

… pirmasis olimpinių žaidynių prizininkas yra vilnietis Arvydas Juozaitis? Jis pirmasis iš Lietuvos plaukikų vyrų 1976 m. tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti Monrealio olimpinėse žaidynėse. Plaukdamas 100 m krūtine jis nuotolį įveikė per 1 min. 4,23 sek. ir į Lietuvą grįžo apdovanotas bronzos medaliu. 200 m. krūtine nuotolį Arvydas baigė per 2.21,87 (6-ta vieta).

 

… vienintelė lietuvė pasaulio rekordininkė plaukime yra Arvydo Gražiūno auklėtinė Lina Kačiušytė? 1978 m. ji tapo pasaulio čempione ir pasaulio rekordininke Vakarų Berlyne, o jos pasiektas 1979 metais Potsdame 200 m krūtine nuotolyje rekordas buvo pagerintas tik 1985 metais.

 

Nuotraukoje: Treneris Arvydas Gražiūnas su auklėtine, 1980 m. olimpine čempione Lina Kačiušytė

 

… pirmieji olimpiniai čempionai (1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės) iš Lietuvos – vilniečiai Lina Kačiušytė (treneris A. Gražiūnas) ir Robertas Žulpa (treneris Algis Štaras)?

 

Nuotraukoje: : Treneris Algis Štaras su savo auklėtiniu, 1980 m. olimpiniu žaidinių čempionu Robertu Žulpa

 

… paskutinis lietuvis olimpietis prizininkas SSSR rinktinės sudėtyje – 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių vicečempionas 4x100 m laisvuoju stiliumi rungtyje plaukikas iš Vilniaus Raimondas Mažuolis?

 

1991 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę respublikos plaukikai pradėjo startuoti stambiausiose tarptautinėse varžybose kaip savarankiškos valstybės sportininkai. Nuo 1992 m. plaukikai atstovavo Lietuvą visose olimpinėse žaidynėse, Pasaulio ir Europos čempionatuose, Universiadose. Aukštais pasiekimais džiugino D. Babrauskaitė – Želvienė, M. Špokas, A. Savickas, D. Grigalionis, R. Gimbutis, S. Binevičius, kiti gabūs sportininkai.

 

Šiuo metu Lietuvos plaukimo lyderis Vytautas Janušaitis skina laurus stambiausiose tarptautinės varžybose. Nuo jo neatsilieka G. Titenis, R. Šalčius, P. Viktoravičius, E. Dautartas, R. Mileišytė, R. Dvariškytė ir kiti.

 

Šią vasarą stipriausi mūsų plaukikai dalyvaus Universiadoje Belgrade, Pasaulio ir Europos suaugusių ir jaunių čempionatuose. Drąsos nugalėti yra iš kur pasisemti: Universiadose auksą yra pavykę laimėti plaukikams L. Kačiušytei (1981 m. Bukarešte), R. Žulpai (1983 m. Edmontone), sidabrą – V.Janušaičiui (2005m. Izmiras), pasaulio čempione yra tapusi L. Kačiušytė (1978 m. Vokietijoje), pasaulio vicečempionu – R. Žulpa (1982 m. Ekvadore), Europos čempionatų nugalėtojų ir prizininkų plaukikų gretose taip pat yra – R. Žulpa (1981 m. Jugoslavijoje, 1983 m. Italijoje), D.Grigalionis (1998 m. Anglijoje, 2004 m. Vokietijoje, 2004 m. Ispanijoje), Saulius Binevičius (2003 m. Airijoje), V. Janušaitis (2004m. Italijoje, 2008 m. Olandijoje). 

Kaip matome, žmonės, kuriantys Lietuvos plaukimo sporto istoriją, – tai visų pirma šios sporto šakos mylėtojai, entuziastai. Šie žmonės suprato, kad sportininkų meistriškumą galima kelti, nuolat rengiant plaukimo trenerius, keliant jų kvalifikaciją, turint ir pritaikant informaciją apie plaukimo technikos bei treniruočių metodikos naujoves, statant ištisus metus veikiančius baseinus.

 

Kurkime plaukimo istoriją bendromis jėgomis ir toliau – rengdami metodinę medžiagą, statydami naujas ir palaikydami esamas sporto bazes, treniruodami sportininkus, rengdami trenerius, siekdami aukštų sportinių rezultatų, organizuodami varžybas, rūpindamiesi sportininkų sveikata ir gerove, skleisdami informaciją apie pasiektus rezultatus visuomenėje, palaikydami vieni kitus.

 

Minėdami Lietuvos plaukimo 85 metų sukaktį linkime šalies plaukikams greito baseino vandens, o jų treneriams sėkmės nelengvame bet įdomiame darbe ugdant jaunimą pasirinktoje sporto šakoje.

Parengė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė Ilona Zuozienė

 

KOMENTARŲ NĖRA

Palikti atsakymą