42 metų JAV plaukikės amžius ištirpsta baseine – ji nori dalyvauti Londono olimpiadoje 2012 metais
Kai Dara Torres prisiartina prie vandens, ji virsta sirena. Jos raumeningas kūnas net suvirpa, kai moteris išgirsta, kai į baseiną įšoka plaukikas. 42 metų plaukikė D.Torres – vis dar pasiryžusi aršiai grumtis su varžovėmis ir šimtais metrų. Ji vis dar plėšriai žiūri į medalius, kad ir kokiose varžybose dalyvautų. Jau saulelė vakarop? Kai kurie sportininkai pavadintų Darą veterane, tačiau moteriai nesvarbu, ką apie ją galvoja kitos plaukikės, kurios dabar dažnai jai tiktų į dukras.
D.Torres gimė Floridoje prieš 42 metus, tačiau tiki, kad 2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse galės plaukti greitai. Greičiau už dvidešimčia ir daugiau metų jaunesnes varžoves. Olimpinius baseinus puikiai pažįstanti plaukikė žino, kokia svarbi sportininkui yra psichologija, nusiteikimas, mokėjimas išnaudoti pasąmonės galias.
Ji prisimerkia žiūrėdama, kaip vandens paviršiuje atsispindi šviesa. Šviesiai rudos akys dega aistra ir troškimais. D.Torres rūpi ne tik plaukimas. Moteris augina trejų metų dukrą Tessą, skaito paskaitas organizacijose, atidžiai stebi savo sveikatos būklę.
Kai tau 42 metai, kūnas ima siųsti įspėjančius signalus. „Turiu mažiau negu metus laiko, kad nuspręsčiau, ką tikrai noriu daryti, – kalba moteris, – Visų pirma noriu, kad išgytų mano kelis, noriu, kad mano kojos atsigautų, susigrąžintų jėgą“.
„Tada aš pasitarsiu su treneriu. Tai sunki užduotis, tačiau esu ją įveikusi anksčiau ir žinau, kaip reikia viską daryti. Svarbiausia, kad atlaikytų mano kūnas“, – sako D.Torres.
Aistringiausi sporto gerbėjai dar prisimena 1994 metų „Sports Illustrated“ numerį, kuris buvo skirtas maudymosi kostiumėliams. Viena iš ryškiausių žvaigždžių puslapiuose tada buvo Dara Torres. Ji visada buvo JAV plaukikų komandos siela. Dabar savo pavyzdžiu ji bando įrodyti, kad žmogus nesensta. Sulaukus keturiasdešimties nereikia sudėti rankų ir užleisti vietos jaunesnei kartai. Karšti troškimai ir sunkus darbas gali viską. Bent jau tuo tiki D.Torres.
Vyriausia JAV plaukikų komandos narė turi įspūdingą kolekciją – 12 olimpinių medalių. Keturi iš jų – aukso. Ir ji vis dar atiduoda visas jėgas, kad finišuodama sienelę paliestų pirma. D.Torres dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse. Kiekvieną kartą namo grįždavo su vienu ar keliais medaliais. Pernai, būdama 41 metų, Pekine ji iškovojo tris sidabro medalius.
Štai kodėl D.Torres plyksteli, kai žurnalistai jai primena apie aštuntąją vietą neseniai vykusiame pasaulio čempionate Romoje.
Tačiau plaukikė pripažįsta, kad kartais reikia būti realiste: „Ilgai kalbėjau su savo treneriu Michaelu Lohbergu. Jis pasakė: „Dara, turi daug traumų. Kaip gali visada būti viršūnėje, kai kūne yra tiek bėdų?“ Treneris moka nuraminti patyrusią sportininkę.
Pernai D.Torres galvojo tik apie startus Pekine. Šiemet prieš pasaulio čempionatą Romoje jai rūpėjo ir kiti dalykai – plaukikė rašė knygą, skaitė paskaitas organizacijose. D.Torres sugeba puikiai motyvuoti kitus žmones. Be to, pasirengti pasaulio čempionatui moteriai trukdė trauma – jos kojos kelyje beveik nebeliko kremzlės, kamuoja artritas. „Turiu susitvarkyti šitą bėdą, – tikina D.Torres. – Vien dėl to, kad galėčiau normaliai gyventi. Kai lipu laiptais aukštyn ar žemyn, mane kamuoja skausmas“.
Dara domisi kiekviena naujiena plaukimo pasaulyje. Ją suglumino žinia, kad tarptautinė plaukimo federacija FINA uždraudė 2010 metais naudoti poliureano kostiumus. Per čempionatą Romoje šios medžiagos kostiumais vilkėjo daug sportininkų – jie pagerino net 43 pasaulio rekordus. To FINA buvo per daug. Apranga įrodė savo vertę ir aukštųjų technologijų galią. Sporto prižiūrėtojai nusprendė, kad sportininkai savo pranašumą turi įrodyti raumenimis, o ne superkostiumais.
Gamintoja „Speedo“ savo kostiumuose naudojo mažiau poliuretano negu konkurentė iš Italijos „Jaked“. Todėl amerikietė D.Torres prieš čempionatą pakeitė rėmėją – iš „Speedo“ perbėgo pas „Jaked“. Tačiau kostiumas gero rezultato negarantavo. O rūpesčiai dėl pakeisto rėmėjo neišnyko. D.Torres kone visą karjerą buvo ištikima „Speedo“, ir aprangos gamintoja tai vertino.
Dabar sportininkė apie kostiumus kalba ne taip entuziastingai: „Manau, kad tie kostiumai gali padėti plaukikams, kurių mostai nėra pakankamai stiprūs“. Savęs ji prie tokių nepriskiria. „Na, dabar pamatysime, kas yra geriausi plaukikai“, – šypteli aukštaūgė.
Dauguma atletų po olimpinių žaidynių atsipalaiduoja – sumažina krūvius, treniruojasi lėčiau ir lengviau. Tik ne D.Torres. Ar meta kamuoliuką per beisbolo rungtynių atidarymą, ar skaito paskaitą bendrovės darbuotojams, ji trykšta energija. Todėl ir kitą vasarą čempionė krūtinėje gali pajusti knietulį šeštą kartą vykti į olimpines žaidynes ir papildyti savo olimpinės karjeros grobį – ji turi keturis aukso, keturis sidabro ir keturis bronzos medalius.
Dara prisipažįsta, kad jos treniruočių režimas jau kitoks negu buvo prieš 25 metus, kai ji rengėsi Los Andželo olimpiadai. Ji puikiai žino, ką reiškia grįžti į didįjį sportą. Plaukikė praleido 1996 metų ir 2004 metų olimpines žaidynes.
D.Torres buvo pirmoji moteris olimpiadų istorijoje, kuri į baseiną nusprendė šokti būdama vyresnė negu 40 metų. Sidabrinis sugrįžimas Pekine nustebino net tik JAV sporto apžvalgininkus. „Dabar viskas kitaip negu tada, kai buvau jaunesnė, – pažymi sportininkė. – Kai esi jaunas, jautiesi nenugalimas. Kai sensti, turi labiau saugotis traumų“.
D.Torres prisimena, kad grįžusi į sportą prieš kelerius metus ji norėjo daryti tą patį, ką daro 20-mečiai: „Tačiau labai greitai supratau, kad jau neįstengiu daryti to, ką daro jie. Bent jau tiek laiko, kiek trunka treniruotė. Todėl sumažinau treniruočių skaičių nuo devynių iki penkių per savaitę“.
D.Torres gerai pažįsta ryškiausią plaukimo žvaigždę Michaelą Phelpsą. Su 24 metų sportininku ji šiltai bendrauja. Pekine M.Phelpsas iškovojo 8 aukso medalius. Jis ir D.Torres – vienos komandos nariai. Amžiaus skirtumas jiems nesukelia rūpesčių. „Jis geras vaikis. Mane jis vadina mama, aš jį – sūnumi“, – juokiasi didžiausią patirtį turinti JAV plaukikė.
